inovacijos

Dalis miestų ir valstybių kovoja su ateitimi ir pokyčiais. Todėl ateitis jiems yra nedraugiška, pikta ir griaunanti. Vilnius ateitį priima drąsiai. Turiu labai konkretų tikslą, kad būtume atviriausi naujai gimstančioms idėjoms, ir greičiausiai jas panaudotume žmonių gerovei. Viena iš konkrečių sriči...

Žvelgdami atgal į savo vaikystę, tikriausiai prisimename, kad daugiausia patirties mums pavyko pasisemti iš atliekamų praktinių užduočių, o ne vadovėlių. Danijoje planuojamos mokyklos „New Islands Brygge School“ veikla grindžiama būtent šia koncepcija. Vidurinės mokyklos tikslas – mokinius supažindi...

Europos Komisijos paskelbtame Inovacijų Švieslentės (EIS) reitinge 2018 m. Lietuvai atiteko 20 vieta. Pernai Inovacijų Švieslentėje Lietuva užėmė aukštesnę (16-tą) poziciją, rašoma Ūkio ministerijos pranešime.

Finansų ir verslo ekspertai šeštojoje tarptautinėje finansų rinkų konferencijoje „Expanding Market-Based Finance for Economic Growth“ aptars finansų rinkų tendencijas, finansų technologijų įtaką kapitalo rinkoms, žaliųjų finansų perspektyvas ir kitas temas. Konferencija vyks gegužės 3 d. Vilniuje, r...

Kalbant apie ekonomikos pažangą ir visuomenės gerovę, vienas dažniausiai skambančių žodžių yra inovacijos – naujovės, kurios gali būti ir naujos technologijos, kurias įmonės nusiperka iš pažangesnių gamintojų, ir nauji gamybos ar paslaugų procesų organizavimo būdai, ir sumani rinkodara, mūsų gaminia...

Lietuvoje inovatyvių idėjų netrūksta. Tai parodė Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) jau antrą kartą sėkmingai organizuotas konkursas „Ieškomas inovatorius!“, kurio metu gautos 72 idėjos iš visos Lietuvos.

Modernus miestas privalo susidėti iš trijų esminių komponentų: išvystytos infrastruktūros, inovacijos bei kultūrinio autoriteto. Šie trys aspektai itin reikšmingi skatinant miesto plėtrą ir klestėjimą.

Patraukli architektūra šiandien tampa prioritetu dėl savaime suprantamų priežasčių – išskirtinumo, inovatyvumo. Kasdien modernėjančioje visuomenėje, modernėja ir naujų objektų fasadai. Tačiau ar pažanga jaučiama ir jų eksploatacijos aspektuose?

Telekomunikacijų bendrovė „Tele2“ vasarį įvykdė netradicinį eksperimentą – į orą pakėlė namą. Tokiu būdu ji ne tik padarė praktiškai neįmanomą, bet ir įrodė, kad internetas veikia ne tik bet kuriame Lietuvos žemės lopinėlyje, bet ir padangėje.

Keistai atrodo keleto rėksnių grupelės iš Lietuvos tėvų forumo socialiniame tinkle feisbuke vis pučiamas burbulas ir mėginimas kelti aistras dėl prastos parapinės mokyklos. Gal bijoma, kad inžineriniame licėjuje neliks katalikiškos dvasios? Bet ir dabartinėje šv. Mato gimnazijoje katalikiškumas yra ...

Nors šiandien išgirdus žodį „inovacija“, daugelis mūsų vis dar pagalvoja apie kosmose skraidančias raketas, didžiąją dalį pasaulyje ir Lietuvoje per 100 metų sukurtų inovacijų sudaro paprasti, bet labai naudingi patobulinimai ir išradimai. Jie palengvina milijonų žmonių kasdienybę, o apie šiuos išra...

Gigantišką infrastruktūrą valdantys „Lietuvos geležinkeliai“ savo technologijų valdymą ketina sujungti į vieningą sistemą, kurios valdymas būtų patikėtas vis dar mokslo entuziastų fantaziją audrinančiam dirbtiniam intelektui.

Pasibaigus vienai didžiausių technologijų parodų CES dažnam galėjo kilti paprastas klausimas: kodėl tarp šimtų išmanių ateities sprendimų galima aptikti ir tokių, kurie kaip reikiant nustebina ir verčia susimąstyti, ar tokios ateities iš tiesų laukiame.

Pasak keturių lyderiaujančių Lietuvos mokslo institucijų vadovų, ateinantys 2018-ieji Lietuvos inovacijų rinkai gali tapti itin svarbiais. Lietuvos moksle ir versle susiformavo visos tinkamos aplinkybės, kad įvyktų net penkių sričių proveržiai.

Kompetentinga komisija išrinko metų inovaciją Lietuvoje. MITA projekte „INOprogresas“ iš beveik 30 dalyvių nugalėtoju buvo išrinktas revoliuciją maisto pramonėje žadantis atradimas: sausas medus, kuris gaminamas išsaugant visas gerąsias savybes ir pasitelkiant ekonomiškai praktiškiausią medaus džiov...

Lietuvos verslininkai sukūrė pirmąjį pasaulyje išmanų sprendimą, suteikiantį 100 proc. privatumo apsaugą, naudojantis vidaus vaizdo stebėjimo kameromis, o šio sprendimo įgyvendinimui siekia sutelktinio finansavimo.

Vos 0,08 proc. BVP arba 32 mln. eurų, tokį finansavimą Lietuva sugebėjo užsitikrinti per beveik ketverius metus nuo programos „Horizontas 2020“, skirtos mokslinių tyrimų ir inovacijų skatinimui, pradžios.

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais.

Šį rudenį netrūko inovacijoms skirtų konferencijų, seminarų ir konkursų. Atrodytų, kad nuolat daugėjant šiuo žodžiu vadinamų renginių, iniciatyvų, centrų, agentūrų ir organizacijų, mūsų šalies verslo inovatyvumo statistika turėtų kilti taip pat sparčiai. Deja, skaičiai rodo ką kita.

Praėjusią savaitę Lietuvoje lankėsi Pasaulio Ekonomikos Forumo vykdomasis pirmininkas K. Schwabas. Savo kalboje jis daugiausia dėmesio skyrė ketvirtajai pramonės (kitaip – technologijų) revoliucijai, kuri apims visas gyvenimo sritis, o savo dydžiu ir poveikiu bus beprecedentė. Todėl jai svarbu ruošt...