9 straipsnių
Iš kosmoso mus daugiausiai pasiekia fotonai – spinduliuotė nuo radijo iki gama ruožų. Yra ir kitų informacijos nešėjų – tai gravitacinės bangos, kosminiai spinduliai ir neutrinai.
Kaip ir gravitacinės bangos bei gama spindulių žybsniai (GSŽ), greitieji radijo žybsniai (GRŽ) šiandien yra vienas iš galingiausių ir paslaptingiausių astronominių reiškinių. Šie trumpalaikiai įvykiai yra sudaryti iš sprogimų, kurie per vieną milisekundę išskiria daugiau energijos nei Saulė per tris...
Du intriguojantys signalai, pasirodę mažame gravitacinių bangų detektoriuje, gali reprezentuoti visas egzotiškų reiškinių rūšis – nuo naujosios fizikos iki tamsiosios materijos sąveikų su juodosiomis skylėmis arba vibracijų nuo Visatos pradžios. Tačiau dėl eksperimento naujumo mokslininkai linkę būt...
Žvaigždei Betelgeizei trūksta dėmesio – ji ne tik mirksi pritemdama ir paryškėdama, bet dar ir verčia astrofizikus kasytis pakaušius, siųsdama gravitacines bangas.
Pirmasis aptiktas gravitacinių bangų signalas atsklido iš dviejų juodųjų skylių susijungimo. Tai nestebina – būtent toks įvykis sukuria stipriausias gravitacines bangas tame dažnių ruože, kuriam jautrūs LIGO detektoriai. Stiprumą nulemia objektų kompaktiškumas ir masė: jie juda beveik šviesos greiči...
Pagrindinis aukso ir platinos susidarymo šaltinis – neutroninių žvaigždžių susiliejimas. Ši prielaida, pirmą kartą išsakyta dar praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigoje patvirtinta, tiriant rugpjūtį užfiksuotas gravitacines bangas, kilusias, susiliejant neutroninėms žvaigždėms.
Unikalūs prietaisai - interferometrai leido astronomams pirmą kartą istorijoje užregistruoti dviejų juodųjų skylių susiliejimą, įvykusį už 1,3 milijardo šviesmečių. Gravitacinių bangų registravimas - naujas būdas tyrinėti kosmosą ir galimybė pamatyti Visatos pradžią - Didįjį sprogimą.
Kūrybinė „Mokslo sriubos“ komanda nuvyko į Molėtus ir apžiūrėjo Vilniaus universiteto Molėtų astronomijos observatoriją. Čia yra pajėgiausi Lietuvos astronomų instrumentai, kuriais stebimi dangaus kūnai.
1916 metų kovo 19 dieną Albertas Einsteinas žurnalui „Annelen Der Physic“ įteikė savo „Bendrosios reliatyvumo teorijos pagrindus“, kad šis juos publikuotų.
