Supermasyvios juodosios skylės egzistuoja kone visų galaktikų centruose. Kai dvi galaktikos susijungia, kurį laiką – kartais net kelis šimtus milijonų metų – naujoje galaktikoje skrieja dvi supermasyvios juodosios skylės. Jos po truputį artėja viena prie kitos, kol galiausiai irgi susijungia. Bet pr...
Galaktika
110 straipsnių
Galaktika (sen.gr. γᾰλαξίας - "Pieno takas", iš γάλα, γάλακτος - "pienas")) yra didžiulė, gravitacijos susieta žvaigždžių, tarpžvaigždinių dujų, dulkių bei tamsiosios medžiagos sistema. Visi galaktikoje esantys objektai juda aplink bendrą masės centrą.
Vos prieš metus pradėjęs veikti galingiausias pasaulyje Jameso Webbo kosminis teleskopas (JWST) užfiksavo seniausią iki šiol ankstyvosios Visatos galaktiką, esančią už 13,3 mlrd. šviesmečių.
21 mln. šviesmečių nuo Žemės nutolusioje Mesje 101 galaktikoje užfiksuotas ypatingas įvykis – supernova. Šis milžiniškos žvaigždės sprogimas yra ir artimiausia Žemei užfiksuota supernova per dešimtmetį.
Kvazarai, ekstremaliausi Visatos reiškiniai, atsiranda tada, kai galaktikų susidūrimų metu į juodąsias skyles patenka dujų, kurios jas ir maitina, rodo nauji tyrimai.
Besilaukiančios moterys ir programėlėmis apsiginklavę miestiečiai atlieka svarbius vaidmenis kovoje su uodų platinamomis ligomis, dėl kurių kasmet miršta šimtai tūkstančių žmonių.
Paukščių Tako centras kupinas įvairiausių objektų. Centrinę supermasyvią juodąją skylę supa dujų žiedai ir srautai, žvaigždžių telkiniai ir spiečiai. Astrofizikai mano, kad tarp jų yra ir dar viena didelė – nors ir ne tokia masyvi, kaip centrinė – juodoji skylė.
Paukščių Takas – tikra retenybė. Kosmologinis principas, kuriuo remiasi visi Visatos struktūros tyrimai, teigia, kad mes gyvename neišskirtinėje Visatos vietoje. Visomis kryptimis ir visose vietose, žiūrint iš pakankamai toli, Visata turėtų būti panaši.
Jameso Webbo kosminis teleskopas (JWST) per pastaruosius šešis mėnesius aptiko keletą itin tolimų galaktikų. Išanalizavę vienos iš jų duomenis, astronomai patvirtino stulbinančio atradimo faktą – joje yra deguonies. Ir tai yra tolimiausia užfiksuota vieta, kurioje aptiktas šis gyvybei būtinas elemen...
JWST pateikė precedento neturintį reginį: įamžinta tolimiausia iki šiol atrasta galaktika, esanti už 13,4 mlrd. šviesmečių (1)
Tarptautinė astronomų komanda, remdamasi NASA Jameso Webbo kosminio teleskopo duomenimis, pranešė atradusi ankstyviausias iki šiol užfiksuotas galaktikas. Šių galaktikų šviesa mus pasiekė praėjus daugiau nei 13,4 mlrd. metų. Skaičiuojama, kad šios galaktikos atsirado praėjus mažiau nei 400 mln. metų...
Europos kosmoso agenetūros ir NASA kosminis teleskopas „Hubble“ įamžino stulbinamą reginį Visatos gelmėse – Eridano žvaigždyne esančią galaktikų porą, kurios dėl stiprių gravitacinių jėgų, atsiradusių po chaotiško susiliejimo, buvo iškreiptos ir susuktos į milžinišką, švytintį žvaigždžių žiedą.
Jameso Webbo kosminis teleskopas pirmą kartą tokia raiška užfiksavo artimą nykštukinę galaktiką – mokslininkai nieko panašaus iki šiol nebuvo regėję (1)
Wolf-Lundmark-Melotte (WLM) yra nedidelė nykštukinė galaktika, esanti vietinės galaktikų grupės pakraštyje. Vietinė galaktikų grypė yra vadinama galaktikų šeima, kuriai priklauso Paukščių Takas, Andromeda ir daugybė palydovinių, nykštukinių galaktikų.
Neutrinai yra elementariosios dalelės, kurios su kitomis sąveikauja labai silpnai. Kiekvieną sekundę jūsų kūną perskrodžia trilijonai neutrinų, nepadarydami jam jokio poveikio. Žemėje neutrinų ieškoma milžiniškuose detektoriuose, kurių dydžio pakanka užfiksuoti kartkartėmis nutinkančius susidūrimus.
Žemę pasiekė paslaptingi radijo signalai iš tolimų galaktikų spiečiaus – astrofizikai nieko panašaus iki šiol nėra stebėję (1)
Visata gausi galaktikų telkinių – milžiniškų struktūrų, susispietusių kosminio tinklo sankirtose. Vienas toks telkinys, kurį sudaro šimtai ar netgi tūkstančiai galaktikų, gali būti milijonų šviesmečių dydžio.
Daugelis žmonių sutinka, kad turėtume stebėti eterį, t.y. ieškoti kitų civilizacijų Visatoje. Vis dėlto žmonės nesutaria, ar turėtume siųsti jiems savo žinutes. Pavyzdžiui, jei civilizacija yra kenkėjiška, ar norime, kad jie žinotų, jog esame čia?
Benas Zuckermanas iš Kalifornijos universiteto teigė, kad Paukščių Tako Dysono sferose, supančiose baltąsias nykštukes, galima rasti išsivysčiusios nežemiškos gyvybės.
Galaktika, vadinama IC 342, gali būti viena ryškiausių, tačiau ją užstoja tarpžvaigždinės dulkės.
Juodąsias bedugnes tyrinėję mokslininkai pateikė naujausią atradimą: galaktikos centre aptikti iki šiol neregėti reiškiniai (1)
Naujas tyrimas rodo, kad juodosios skylės gali didžiuliu greičiu palikti savo galaktiką. Juodųjų skylių susiliejimas išskiria gravitacines bangas, kurias gali aptikti Žemėje esantys detektoriai.
Žemę pasiekė paslaptingi radijo bangų pliūpsniai: iš tokios vietos kosmose astronomai signalų sulaukti nesitikėjo (11)
Neseniai atrasti pasikartojantys greitieji radijo bangų pliūpsniai (FRB), pavadinti FRB 20200120E, gilina šių, jau ir taip mįslingų kosmoso signalų, paslaptį, skelbia sciencealert.com.
Paukščių tako šerdies nuotraukoje – paslaptingos kosminės struktūros: nieko panašaus iki šiol neregėjo (17)
Naujoje nuotraukoje iš Paukščių tako galaktikos šerdies matyti paslaptingos struktūros, apie kurias iki šiol nežinota.
Tarptautinė astronomų komanda, vadovaujama Barselonos universiteto Kosmoso mokslų instituto tyrėjo Chervino Laporte, pasitelkusi duomenis, gautus iš „Gaia“ misijos, sudarė naują Paukščių Tako galaktikos išorinio disko žemėlapį. Moksliniai atradimai publikuojami specializuotame leidinyje „Monthly Not...