Metų sandūra yra puiki proga apžvelgti, ką padarėme šiemet ir kokie darbai mūsų laukia 2024-aisiais. Jeigu pirmieji mano, kaip ministrės, darbo metai buvo paženklinti kovido pandemija, 2022 m. – karo Ukrainoje pradžia ir energetikos kainų šuolių, 2023-ieji buvo tam tikra prasme ramesni. Nors Lietuvo...
ekonomika
1154 straipsnių
Ekonomika – socialinis mokslas, nagrinėjantis kaip geriausia panaudoti išteklius, darbą, bei kapitalą siekiant patenkinti visuomenės poreikius. Taip pat ekonomiką galima apibūdinti kaip visos šalies ūkio sistemą, kuri apima prekių gamybą, prekybą, paslaugų teikimą ir prekybą, vartojimą bei administravimą.
Žvelgiant į naujuosius metus, dažnai pabrėžiama, kad Lietuva gali atsiremti į verslų atsparumą ir išradingumą. Ne vienoje krizėje verslas įrodė gebėjimą rasti sprendimus, o jo alkis pergalėms palaiko mūsų šalies gyvybingumą. Kas gali stabdyti mūsų augimą ir žaboti apetitą – tai darbo rinkos padėtis,...
Euro zonoje – jokių aiškių atsigavimo ženklų, verslo aktyvumas gruodį ir toliau traukiasi sparčiu tempu. Lietuvos verslo atstovai teigia, kad šie metai iš tiesų buvo sunkūs, tačiau ne tokie blogi, kaip manyta dar jų pradžioje. O kalbėdami apie ateinančius 2024-uosius jie tikina, kad gyventojams tikė...
Paskutiniais metais mūsų visų gyvenimus koregavo ir pandemija, ir vis dar besitęsiantis Rusijos karas Ukrainoje, ir dideli kariniai neramumai tarp Izraelio ir „Hamas“. Visa tai neabejotinai turi įtakos ir ekonomikai bei akcijų rinkoms. Apie tai, kas akcijų rinkų gali laukti 2024-aisiais metais – buv...
Mokesčių reforma stringa. Vieną karščiausių jos taškų – pakeitimus nekilnojamo turto (NT) mokesčiui – kone laidoja visuomenės apklausos, rodančios menką paramą įvairiems jo variantams. Priešininkai džiaugiasi.
Bazinės palūkanų normos nebuvo keičiamos antrą kartą iš eilės. Praėjusį ketvirtadienį Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba jas nutarė palikti 4,00-4,75 proc. intervale. Konkrečių sprendimų dėl pinigų politikos krypties keitimo rinkos dalyviai šį kartą nesitikėjo, visgi buvo laukiama užuo...
Verslo aktyvumas euro zonoje gruodį traukėsi spartesniu tempu, penktadienį parodė vienas atidžiai stebimas rodiklis.
Prognozuoti finansų rinkas nėra dėkingas užsiėmimas. Tačiau kiekvienas investuotojas privalo turėti tam tikrus scenarijus, pagal kuriuos priims sprendimus Todėl tikslios prognozės nėra būtinos, užtenka numatyti kelis pagrindinius galimus variantus, nuspręsti labiausiai tikėtiną ir tuomet jau užsiimt...
Dar spalio mėnesį Valstybės kontrolė, atlikusi auditą, paskelbė, kad 2018–2021 metais vienas elektros vartotojas už elektros skirstymo paslaugas ESO sumokėjo vidutiniškai 88,8 eurais daugiau nei turėjo. Suskaičiuota, kad gyventojai ir verslas ESO permokėjo 160,2 mln. eurų.
Europos Centrinis Bankas ketvirtadienį nepakeitė bazinių palūkanų normų, taip pakartodamas kolegų už Atlanto sprendimus. Euro zonos reguliuotojas kartu sumažino valiutos bloko ekonomikos augimo bei infliacijos prognozes ir pažymėjo, kad nors kainų augimas lėtėja, bet gali vėl paspartėti.
Kokia bus ekonominė žiema? Ką rodo nesutarimai dėl gynybos mokesčio? Ir kada imigrantai kalbės lietuviškai? Tinklalaidėje dalyvauja SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Nuolatinis pasaulinis galvosūkis: ar politikai gali uždaryti anglies kasyklas ir elektrines, nesugriaudami vietos ekonomikos?
Remiantis „Bloomberg“ analitikų apklausos rezultatais, euro zona neišvengs pirmosios recesijos nuo pandemijos laikų, nes jos ekonomika per paskutinius tris šių metų mėnesius traukėsi antrą ketvirtį iš eilės.
Transporto inovacijų asociacijos (TIA) atlikta transporto ir logistikos įmonių apklausa atskleidė sudėtingą sektoriaus, atsidūrusio kryžkelėje ir susiduriančio su ekonomikos nuosmukiu, vaizdą – net 58 proc. apklausoje dalyvavusių transporto ir logistikos sektoriaus įmonių 2023 metus vertina kaip nes...
Išlaidaujančius ragina susimąstyti: ar optimizmo užteks išgyventi ne tik žiemą, bet ir brangesnių pinigų pavasarį (1)
Ekonomika – ir vėl serga. Kainos po dviejų mėnesių pertraukos smuko, tačiau, „Creditinfo Lietuva“ verslo plėtros ir strategijos vadovės Jekaterinos Rojakos teigimu, Europos Sąjungos šalių ekonominiai rodikliai – neblizga. Ką visa tai reiškia Lietuvai ir kaip tai gali paveikti šalies verslus, ji pasa...
Kaip žinoti, į kokias sritis kreipti ilgalaikes investicijas? Kada geriausias metas pirkti ir parduoti akcijas? Ar tikrai akcijų birža – tik pažengusių investuotojų reikalas? Galiausiai, kaip pagaliau sutaupyti, jei metai iš metų to padaryti niekaip nepavyksta? Tai – tik keletas klausimų, į kuriuos ...
Lietuvos ir Kinijos santykių atšilimui prireiktų bent trejų metų, sako verslo atstovai, o dalis jų kalba jau apie dvigubą Vilniaus klaidą, padarytą bendraujant su Azijos kraštais. Lietuvos institucijos rekomenduoja eksportuojančioms įmonėms deramai įvertinti riziką.
Kol visi tikisi švelnaus nusileidimo, verčiau ruoštis smūgiui. Tokia yra pastarųjų dešimtmečių ekonomikos istorijos pamoka – ir šiuo metu JAV ji ypač nepatogi.
Suomijos ekonomika susitraukė labiausiai nuo COVID-19 pandemijos pradžios, nes sumažėjusi eksportuojamų prekių paklausa ir padidėjusi skolinimosi kaina turėjo įtakos šiai Šiaurės Europos ekonomikai.
Didžiausios Europos Sąjungos rytinės dalies ekonomikos įžengia į trapaus atsigavimo etapą: atslūgstanti infliacija skatina vartotojus vėl pradėti išlaidauti.