ekonomika

1154 straipsnių

Ekonomika – socialinis mokslas, nagrinėjantis kaip geriausia panaudoti išteklius, darbą, bei kapitalą siekiant patenkinti visuomenės poreikius. Taip pat ekonomiką galima apibūdinti kaip visos šalies ūkio sistemą, kuri apima prekių gamybą, prekybą, paslaugų teikimą ir prekybą, vartojimą bei administravimą.

Aušrinė Armonaitė, Laisvės partijos pirmininkė, Seimo narė

Metų sandūra yra puiki proga apžvelgti, ką padarėme šiemet ir kokie darbai mūsų laukia 2024-aisiais. Jeigu pirmieji mano, kaip ministrės, darbo metai buvo paženklinti kovido pandemija, 2022 m. – karo Ukrainoje pradžia ir energetikos kainų šuolių, 2023-ieji buvo tam tikra prasme ramesni. Nors Lietuvo...

Elena Leontjeva, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė

Žvelgiant į naujuosius metus, dažnai pabrėžiama, kad Lietuva gali atsiremti į verslų atsparumą ir išradingumą. Ne vienoje krizėje verslas įrodė gebėjimą rasti sprendimus, o jo alkis pergalėms palaiko mūsų šalies gyvybingumą. Kas gali stabdyti mūsų augimą ir žaboti apetitą – tai darbo rinkos padėtis,...

Viktorija Chockevičiūtė, laida „Piniginiai reikalai“, tekstą parengė Gabija Zdanytė

Euro zonoje – jokių aiškių atsigavimo ženklų, verslo aktyvumas gruodį ir toliau traukiasi sparčiu tempu. Lietuvos verslo atstovai teigia, kad šie metai iš tiesų buvo sunkūs, tačiau ne tokie blogi, kaip manyta dar jų pradžioje. O kalbėdami apie ateinančius 2024-uosius jie tikina, kad gyventojams tikė...

Leonardas Marcinkevičius, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas

Bazinės palūkanų normos nebuvo keičiamos antrą kartą iš eilės. Praėjusį ketvirtadienį Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba jas nutarė palikti 4,00-4,75 proc. intervale. Konkrečių sprendimų dėl pinigų politikos krypties keitimo rinkos dalyviai šį kartą nesitikėjo, visgi buvo laukiama užuo...

Modesta Petrauskaitė, Panevėžio r. savivaldybės tarybos narė, LSDP narė

Dar spalio mėnesį Valstybės kontrolė, atlikusi auditą, paskelbė, kad 2018–2021 metais vienas elektros vartotojas už elektros skirstymo paslaugas ESO sumokėjo vidutiniškai 88,8 eurais daugiau nei turėjo. Suskaičiuota, kad gyventojai ir verslas ESO permokėjo 160,2 mln. eurų.

Vytautas Budzinauskas

Europos Centrinis Bankas ketvirtadienį nepakeitė bazinių palūkanų normų, taip pakartodamas kolegų už Atlanto sprendimus. Euro zonos reguliuotojas kartu sumažino valiutos bloko ekonomikos augimo bei infliacijos prognozes ir pažymėjo, kad nors kainų augimas lėtėja, bet gali vėl paspartėti.

„Mano investicija“

Kaip žinoti, į kokias sritis kreipti ilgalaikes investicijas? Kada geriausias metas pirkti ir parduoti akcijas? Ar tikrai akcijų birža – tik pažengusių investuotojų reikalas? Galiausiai, kaip pagaliau sutaupyti, jei metai iš metų to padaryti niekaip nepavyksta? Tai – tik keletas klausimų, į kuriuos ...

Leo Laikola

Suomijos ekonomika susitraukė labiausiai nuo COVID-19 pandemijos pradžios, nes sumažėjusi eksportuojamų prekių paklausa ir padidėjusi skolinimosi kaina turėjo įtakos šiai Šiaurės Europos ekonomikai.