38 straipsnių
Naujausi BVP duomenys maloniai nustebino. Jie rodo, kad šalies ekonomika šiemet pirmąjį ketvirtį augo tiek palyginus su ankstesniu ketvirčiu, tiek su atitinkamu laikotarpiu pernai. Prie tokios ekonomikos raidos labiausiai prisidėjo eksportuojantysis sektorius bei santykinai nedaug apsukas sumažinęs ...
Lietuvos Vyriausybė savo programoje išsikėlė tikslą, kad iki 2024 m. Lietuvos investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP) būtų padidintos trečdaliu – iki 1,5 proc. BVP. Tai sveikintina kryptis, nes valstybės, kurios daugiau investuoja į MTEP, dažniausiai pasižymi ir aukštesniu ...
Šiandieninių BVP duomenų paskelbimas kelia deja vu pojūtį, tarsi tai atkartotų praėjusių metų balandžio mėn. duomenis. Kaip ir tada, ekonominio aktyvumo duomenys yra geresni, nei daugelis tikėjosi, tačiau, žvelgiant į ateitį per vis dar sunkiai prognozuojamos pandemijos ir karantino raidos miglą, su...
Užklupusi pandemija privertė įmones, jų darbuotojus, taip pat ir vartotojus keisti nusistovėjusius darbo ir vartojimo įpročius. Įvairiausi skaitmeniniai sprendimai, pavyzdžiui, telekonferencijos, darbas iš namų, elektroninė prekyba ir bankininkystė, vis labiau populiarėja, o dėl teikiamos naudos nem...
Lietuvos ekonomikos raida trečiąjį ketvirtį buvo palanki, rodo statistikų paskelbti bendrojo vidaus produkto (BVP) duomenys. Tačiau blogėjanti epidemiologinė padėtis ir didėjanti rizika nuteikia, kad paskutinį ketvirtį tendencijos bus prastesnės, sako Lietuvos banko (LB) ekonomistas.
Pirmasis ketvirtis Lietuvos ekonomikai buvo palankus, tačiau visą pasaulį apėmusi pandemija antrąjį ketvirtį stipriai suvaržys ir Lietuvos ekonomiką. Remiantis pirmaisiais karantino laikotarpį apimančiais duomenimis, ekonominio aktyvumo sumažėjimas gali prilygti buvusiam per pasaulinę finansų krizę....
Antradienį Žinių radijuje Prezidento patarėjas Simonas Krėpšta kalbėjo, kad Vilniaus regionas gyvena kaip Suomija, mat Vilniaus BVP net 12 proc. viršija Europos Sąjungos (ES) vidurkį, o likusi Lietuvos dalis – kaip Rumunija, nes siekia tik 65 proc. ES vidurkio. Ekonomistas Žygimantas Mauricas dar sa...
Dėl prekybos karų stringanti užsienio prekyba, nesugebanti atsigauti ES pramonė ir šalies vidaus iššūkiai kol kas reikšmingai nesulėtino Lietuvos ekonomikos apsukų. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį ji augo panašiu tempu kaip per pastaruosius trejus metus. Tačiau minėtų veiksnių poveikio visiškai iš...
Nors per pastaruosius 20 metų Lietuvoje pragyvenimo lygis padidėjo daugiau nei pustrečio karto, tačiau atotrūkis tarp Lietuvos apskričių vis dar yra didelis. Sostinėje pragyvenimo lygis jau viršija Europos Sąjungos vidurkį, bet regionų dar laukia ilgas kelias iki europietiško gyvenimo lygio. Viena i...
Lietuvos banko ekonomisto Dariaus Imbraso vertinimu, transporto sektorius pajėgus sugerti padidėjusias dienpinigių apmokestinimo sąnaudas. „Linavos“ sekretorius transporto politikai Tomas Garuolis atsako, kad analizėje visas sektorius vertinamas kaip viena įmonė, kuri niekada nebankrutuos, kai mažom...
Premjerui neseniai pareiškus, kad nuo 2020-ųjų sausio bus įvestas taršių automobilių mokestis, prezidentas Gitanas Nausėda laikosi ankstesnės pozicijos, kad šio mokesčio kol kas nereikia, nes jis padidintų socialinę atskirtį. Šalies vadovas mano, kad reikėtų pradėti nuo prabangos apmokestinimo. Tuo ...
Lietuvos ekonomika metų pradžioje vis dar augo sparčiai. Didžiausią įtaką ūkio raidai daro stipri vidaus paklausa, ypač namų ūkių vartojimas, ir suaktyvėjusi apdirbamoji gamyba. Tačiau nepalankios tarptautinės aplinkos nuotaikos neigiamai veikia pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių ekonomikų plėt...
Dėl sausros padarinių 2018 m. trečiąjį ketvirtį prislopęs Lietuvos ekonomikos augimas ketvirtąjį ketvirtį vėl paspartėjo. Didelę įtaką sparčiai ūkio raidai daro stipri vidaus paklausa, ypač namų ūkių vartojimas. Lietuvos bankas tebesitiki, kad ir šiais metais šalies ūkio plėtra bus pakankamai sparti...
Lietuvos ekonomika pirmąjį šių metų ketvirtį, pašalinus kainų pokyčių ir sezono įtaką, per metus augo 3,5 proc.
Lietuvos bendrajam vidaus produktui (BVP) praėjusiais metais ūgtelėjus 3,9 proc., bankų ekonomistai sako, jog tai buvo vieni geriausių metų šalies ekonomikos augimui, o didžiausią postūmį suteikė eksportas ir vidaus vartojimas.
Spalį paviešinti Lietuvos statistikos departamento (LSD) duomenys rodo, kad rugsėjį maitinimo įstaigų apyvarta per metus krito net 8,2 proc. Tai – didžiausias rodiklis per pastaruosius septynerius metus.
Lietuvos ūkio plėtra yra spartesnė. Metų pradžioje susidarė sąlygos Lietuvos ūkiui šiemet augti sparčiau nei pernai, o teigiamam gamybos atotrūkiui pamažu didėti. Esant tokiai ūkio raidai, išliks spaudimas didinti atlyginimus bei kainas.
2015 metais bendrasis vidaus produktas (BVP) to meto kainomis siekė 37 241,7 mln. eurų, įvertinęs pagal turimus statistinius duomenis ir ekonometrinius modelius, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Palyginti su 2014 m., realus BVP pokytis sudarė 1,7 proc. (nepašalinus sezono ir darbo dienų s...
