38 straipsnių
Daugiau nei 100 tūkstančių gyventojų sulaukė velykinės dovanos iš „Sodros“ – gavo priminimus grąžinti skolas, kurios susikaupė per karantiną. Dalis dirbančių apie tai, kad per karantiną sveikatos draudimo įmokų nemokėjo, spėjo ir pamiršti, tad „Sodrą“ dabar atakuoja skambučiais. Tiesa, Lietuvos bank...
Pernai pavasarį prognozuotas 2023 metų Lietuvos ūkio kritimas jau patvirtintas išankstiniais duomenimis. Tai būtų pirmasis BVP smukimas nuo finansinės krizės laikų. Analitikai padėties nedramatizuoja, bet ir nerodo didelio optimizmo dėl ateities, nerimaudami, ar atsigaus vidaus vartojimas ir kokia b...
2023 m. Lietuvos ekonomika baigė nemalonia nata. Palengva atsigaunančią vidaus paklausą užgožė sunkumai tarptautinėse rinkose. Nors po daugiau nei metų pertraukos namų ūkiai vėl drąsiau didino išlaidas prekėms įsigyti, o tebeaugantys Europos Sąjungos (ES) paramos srautai skatino investicijas, mažėja...
Pandemijos metais Lietuvos gyventojų santaupos reikšmingai padidėjo, jie sukaupė daugiau nei 6 mlrd. Eur papildomų santaupų. Tačiau po to kilo ne vienas iššūkis – rusijos plataus masto invazija į Ukrainą, infliacijos šuolis ir kovojant su juo sparčiai griežtinama pinigų politika. Šie iššūkiai reikšm...
Lietuvos ekonomikos raida tebėra vangi. Valstybės duomenų agentūros skelbiamo išankstinio įverčio duomenimis, 2023 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, ekonomika sumenko 0,1 proc., o palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, neaugo.
Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP), pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, antrąjį 2023 metų ketvirtį buvo 0,9 proc. didesnis negu prieš metus, o per ketvirtį padidėjo net 2,8 proc.
Lietuvos bankas skelbia, kad pernai stipriai išaugo piniginių pervedimų iš Lietuvos į Sakartvelą, tačiau tikslių duomenų pagrindiniai bankai neatskleidžia. Ekonomistas Žygimantas Mauricas iškėlė dvi hipotezes, kodėl pernai galėjo sparčiai išaugti pinigų srautai į šią šalį.
2022 m. Lietuvos ekonomika užbaigė nemalonia nata – šalies ekonomikos aktyvumas reikšmingai sumenko. Tokią raidą lėmė tiek vidaus, tiek užsienio paklausos mažėjimas, nulemtas padidėjusių pasaulinių žaliavų, ypač energijos ir maisto, kainų ir pinigų politikos kovos su ja. Nors Lietuvos ekonomika iššū...
Per praėjusių metų tris ketvirčius užsienyje gyvenantys lietuviai į Lietuvą pervedė panašiai kiek ir užpernai – apie 464 mln. eurų, rodo Lietuvos banko duomenys. Didesnių pokyčių galima matyti, vertinant asmeninius pervedimus iš Lietuvos. Pernai itin išaugo pinigų perlaidų į Ukrainą ir Sakartvelą.
Trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) posėdyje Lietuvos bankas (LB) ir Finansų ministerija pristatė šalies ekonomikos prognozes. Institucijų atstovai vieningai sutaria, kad šalyje infliacija vienženkle turėtų tapti šių metų viduryje.
Reikšmingiausias 2022-ųjų metų ekonominis įvykis Lietuvoje buvo didelis infliacijos šuolis, kurį didžiąja dalimi lėmė Rusijos sukeltas karas Ukrainoje, teigia BNS kalbinti ekonomistai.
Nekilnojamojo turto sandorių šiemet jau mažiau nei pernai, paskolos brangsta, o dar ir pasigirsta, kad pinga kai kurios statybų žaliavos. Vis dėlto rinkos ekspertai įsitikinę, kad mažėjančių būsto kainų Lietuvoje tikėtis neverta, nes statybos darbai tik brangs. Pagrindė to priežastis – vis daugiau l...
Šių metų trečiąjį ketvirtį Lietuvos ekonomika augo, tačiau didesnių ar mažesnių sunkumų patyrė visi pagrindiniai sektoriai, pranešime žiniasklaidai komentuoja Lietuvos banko vyriausiasis ekonomistas Darius Imbrasas.
Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat metu pernai, augo maždaug 1 proc., prognozuoja BNS kalbinti ekonomistai. Jų teigimu, ekonomikos augimą lėtina mažesnis vartojimas, kurį lemia infliacija ir ekonominis bei geopolitinis neapibrėžtumas.
Šių metų antrąjį ketvirtį Lietuvos ekonomika sumenko. Prie tokios ekonomikos raidos daugiau ar mažiau prisidėjo bene visi pagrindiniai sektoriai, ypač transporto ir saugojimo, nekilnojamojo turto operacijų veiklos. Nors panaši ekonomikos raida buvo numatyta birželio mėn. paskelbtose Lietuvos banko p...
Kaip praneša Lietuvos statistikos departamentas, antrąjį šių metų ketvirtį fiksuotas neigiamas ekonomikos augimas. Šių metų antrąjį ketvirtį, šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) to meto kainomis siekė 16,4 mlrd. EUR. Palyginti su 2022 m. pirmuoju ketvirčiu, realusis BVP pokytis, pašalinus sezono...
Kovą metinė infliacija Lietuvoje viršijo 14 procentų. Lietuvos bankas nurodė šūsnį antiinfliacinių priemonių, kurios sušvelnintų didėjančių kainų poveikį gyventojams. Tačiau prioritetą teikia keturioms. Centrinio banko ekonomistai siūlo keisti socialinių išmokų atskaitos rodiklių dydžius, plėsti kom...
Lietuvos ekonomika nenustoja augti. Prie tokios jos raidos labiausiai prisideda atsigaunančia paklausa pagrindinėse prekybos partnerėse besinaudojantis eksportuojantysis sektorius, kuris nusvėrė nepalankius tiekimo grandinių sutrikimų, įtampos žaliavų rinkoje ir kitų tarptautinių veiksnių nulemtus i...
Lietuvos bankui siūlant neapmokestinamąjį pajamų dydį sulyginti su minimalia mėnesine alga, o jo taikymo ribą nuleisti iki vidutinio darbo užmokesčio, ekonomistas Darius Imbrasas sako, kad vadinamosios vidurinės klasės „skausmas“ bus trumpalaikis, o ilgainiui jos atstovai gali tikėtis spartesnio atl...
Lietuvos ekonomika nenustoja augti. Švelninamais karantino ribojimais pagrindinėse Lietuvos prekybos partnerėse pasinaudojusių prekes ir paslaugas eksportuojančių veiklų pardavimai gerino istorinius rekordus. Tai kartu su gera namų ūkių ir įmonių finansine padėtimi ir tebeteikiama valstybės parama p...
