Marso paviršiuje laikas nuo laiko vis pastebima kokių nors neįtikėtinų dalykėlių. Štai prieš keletą dienų NASA marsaeigio „Curiosity“ nuotraukose pastebėtas „suakmenėjusio“ driežo iguanos siluetas.
Curiosity
167 straipsnių
Robotai gali matyti mums neregimus dažnius ir turi daugiau jėgos. Tad Marse iš pradžių nutūptų robotas, kuris parengtų saugesnę vietą nusileisti žmogui. Taip tvirtina NASA išmaniosios robotikos grupės mokslininkė Maria Bualat. Be to, pasak jos, ketinama tirti tamsiąją Mėnulio pusę ir Saturno palydov...
Antradienį Indija sėkmingai paleido savo pirmąjį automatinį erdvėlaivį į Raudonąją planetą, skelbia BBC. Į Marso orbitą Indijos sukurta raketa iš Satiš Davano kosminių tyrinėjimų centro rytinėje šalies pakrantėje išvyko 11.08 val. Lietuvos laiku.
„NASA“ paneigė žiniasklaidoje pasirodžiusius pranešimus apie tai, kad nepatvirtinus Jungtinių Amerikos Valstijų biudžeto ir uždarius dalį valstybinių įstaigų, buvo sustabdyti marsaeigio „Curiosity“ darbai.
NASA marsaeigis „Curiosity“ išsiaiškino, kad apie 2 procentus Raudonosios planetos grunto masės sudaro vanduo. Tai reiškia, kad pirmųjų Marso kolonijų gyventojai iš kiekvienos iškastos kubinės pėdos (0,03 kubinio metro) grunto galėtų išgauti apie litrą vandens.
NASA marsaeigis robotas „Curiosity“ Raudonojoje planetoje neaptiko metano dujų ir tai verčia abejoti mokslininkų hipotezėmis, kad Marse egzistuoja gyvi organizmai, informuoja BBC.
Daugiau nei metus zondą „Curiosity“ iš Žemės vairavo visa NASA inžinierių komanda. Bet antradienį jie galų gale zondui suteikė teisę vairuoti savarankiškai. Buvo įjungta autonominė navigacijos sistema ir pradėta kelionė į nepatikrintas vietoves – toks sprendimas padės zondui greičiau pasiekti numaty...
Kaip danguje, taip ir ant žemės. Antrus metus Marse besidarbuojantis marsaeigis „Curiosity“ įspūdingus kadrus fiksuoja ne tik Marso paviršiuje, bet ir Raudonosios planetos dangaus skliaute. Marsaeigio kamera „MastCam“ nufotografavo Marso palydovų Deimo ir Fobo slėpynes. Unikalius kadrus paskelbė NAS...
Rugpjūčio 6 d. suėjo lygiai metai, kai amerikiečių sukonstruotas robotas „Curiosity“ („Smalsumas“) sėkmingai nusileido ant Marso paviršiaus. Raudonoji planeta jau seniai domino mokslininkus kaip toji, kurios sandara labai panaši į Žemės ir iš kurios galima sužinoti, kaip Visatoje atsiranda gyvybė ir...
Visos į kosmosą nukreiptos teleskopų akys, jei tik tai bus įmanoma, netrukus bus pasuktos į kometą ISON – prasideda milžiniška tarptautinė „šimtmečio kometos“ stebėjimo kampanija.
Prabėgo lygiai metai nuo tos dienos, kai po septynių nervingų minučių „Curisity“ zondas sėkmingai nusileido Marso paviršiuje.
Virš Marso skriejanti sakalo akis - „Mars Reconnaissance Orbiter“ (MRO) zondas – fotografuodamas planetos paviršių užfiksavo kitą tos pačios NASA agentūros zondą „Curiosity“, ropinėjantį po Marsą. Į nuotrauką tilpo ir zondo nusileidimo vieta, ir dabartinė jo pozicija, kurioje ruošiamasi ilgai kelion...
Mokslininkai tikina, kad Marso atmosferą prieš keturis milijardus metų sunaikino paslaptingas katastrofinis įvykis. Tokią išvadą mokslininkams leido padaryti zondo „Curiosity“ atsiųsti duomenys.
JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) mokslininkai penktadienį pranešė atliekantys Atakamos dykumoje Čilėje bandymus su nauju kibernetiniu zondu, kurį ši kosmoso agentūra tikisi pasiųsti į Marsą 2020 metais.
NASA publikavo naują spalvotą kvapą gniaužiančią panoraminę 1,3 mlrd. taškų raiškos Marso paviršiaus nuotrauką – taip Raudonąją planetą aplink save mato po kelių savaičių vienų metų sukaktį Marse minėsiantis marsaeigis „Curiosity“. Kadras dėl marsaeigį supančio akmenuoto kraštovaizdžio pavadintas „R...
Garbaus amžiaus NASA marsaeigis „Opportunity“ Raudonojoje planetoje rado tai, kas gali būti vadinama pačiu svarbiausiu šio zondo atradimu, rašo BBC.
Vos praėjusią savaitę internetas ūžė dėl marsaeigio „Curiosity“ į Žemę atsiųstos fotografijos, kurioje užfiksuotas į driežą panašus pavidalas. Nespėjo praeiti nė keletas dienų, ir internete pasirodė nauja bomba – „Marso žiurkė“, rašo „Space.com“.
Praėjusiais metais NASA paskelbė preliminarius zondo „Curiosity“ pateiktus rezultatus – nufotografuota senovinė vandens srovės išgraužta vaga. O praėjus keliems mėnesiams papildomų tyrimų šis preliminarus atradimas buvo patvirtintas - „Curiosity“ iš tiesų rado senovinės upės pėdsakus.
Mokslininkai įsitikino, kad neklydo manydami, jog daugelį Marso paviršiaus bruožų suformavo tekantis vanduo, praneša BBC.
Prastos naujienos susiruošusiems netolimoje ateityje keliauti į Marsą. NASA marsaeigio „Curiosity“ duomenys byloja, kad reikia sukurti gerokai efektyvesnių radiacijos skydo technologijų. Priešingu atveju, keliautojus į Marsą nesunkiai pražudys kosminė ir Saulės radiacija.
