Biudžeto ir finansų komitetas

Partijos vadovybės kritikos dėl su Vyriausybe nesuderintų idėjų sulaukęs Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas sako, kad jam norėtųsi dalykinės diskusijos mokesčių klausimais. Jo vertinimu, didinti mokesčius smulkiam verslui ekonominiu sunkmečiu yra neišmintinga ir planuojamų pa...

Atradienį Seimas po pateikimo pritarė laikinojo įstatymo „Dėl Lietuvos futbolo federacijos tiesioginio valdymo“ projekto įgyvendinimui. Juo, pasak įstatymo iniciatorių, siekiama, kad skaidraus ir demokratiško Lietuvos futbolo federacijos (LFF) valdymo, kuriame nebūtų kriminalinio pasaulio atstovų.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas sako nepalaikantis Finansų ministerijos inicijuojamo visuotinio nekilnojamo turto mokesčio idėjos.

Seime kelią skinasi siūlymas riboti didesnius nei 3 tūkst. eurų atsiskaitymus grynaisiais. Žmonių tarpusavio atsiskaitymus ir bet kokius kitus mokėjimus virš šios ribos siūloma atlikti tik negrynaisiais pinigais.

Seime kelią skinasi idėja uždrausti pirkėjams, atsiskaitantiems už kitas prekes, pasiūlyti įsigyti ir loterijos bilietų.

Seime kelią skinasi idėja drausti nepilnamečiams dalyvauti bet kokiose loterijose – jie negalėtų įsigyti jokių loterijų bilietų, jiems nebūtų galima išmokėti laimėjimų.

Seimas nusiteikęs iš paramos gavėjų sąrašo nuo 2025 metų eliminuoti įstaigas, išlaikomas iš valstybės biudžeto.

Seimo komitetuose skinasi kelią patikslintas 2022 metų biudžeto projektas. Jam trečiadienį be esminių pataisų pritarė keli komitetai.

Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė sako, kad Prezidentūros teiktas ir Seimo priimtas svarstyti neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimas iki 510 eurų galėtų būti dar keliamas.

Seime skinasi kelią idėja, kad statant ar rekonstruojant tiltus, viadukus ar kitus kelių statinius, daugiau negu 1 mln. eurų vertės darbams reikėtų kaštų ir naudos analizės, o ji privalėtų būti skelbiama viešai.

Parlamentinis Biudžeto ir finansų komitetas siūlo griežtinti valstybės atsargų kaupimą.

Seime kelią skinasi siūlymas nuo 2023 metų leisti daugiau gyventojų pajamas registruoti, kai jos uždirbamos, o ne gaunamos.

Seime antradienį planuojama pabaigti diskusijas dėl naujos nuotolinių ir antžeminių lošimų bei loterijų organizatorių apmokestinimo tvarkos.

Siūlymas 5 proc. punktais didinti loterijų apmokestinimą negali būti patvirtintas, kadangi nebuvo pakankamai išdiskutuotas, už jo gali slypėti ir korupcijos šešėlis, sako loterijų verslo atstovai, ketvirtadienį susitikę su Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ parlamentarais.

Seimas antradienį balsuos, ar prieš kelerius metus laikinai įvestą 20 proc. pelno mokesčio tarifą, taikomą daliai bankų, padaryti nuolatiniu.

Verslo organizacijos prašo Seimo frakcijų ir Vyriausybės skubotai ir be diskusijų nedidinti loterijų mokesčių. Pasak jų, verslas pasigenda mokestinės aplinkos pastovumo ir sąžiningo dialogo, o tai blogina verslo aplinką ir stabdo investicijas.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen prieš balsavimą dėl kitų metų biudžeto tvirtina, kad projektas yra tinkamai parengtas, ir viliasi, jog jam bus pritarta. Tuo tarpu opozicijoje esantis buvęs premjeras Saulius Skvernelis pasigenda pajamų pagrindimo.

Parlamentinis Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) keičia savo poziciją ir nuo 2022 metų liepos siūlo dar labiau apmokestinti nuotolinių ir antžeminių lošimų bei loterijų organizatorius.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė, kad kitąmet bazinė pareiginė alga, pagal kurią skaičiuojamas politikų, teisėjų, pareigūnų, tarnautojų ir biudžetininkų darbo užmokestis, didėtų keturiais eurais iki 181 euro. Tiek didinti bazinės algos dydį siūlo ir Vyriausybė.

Seimas svarstys, kaip ateityje iš valstybės ir savivaldybių biudžetų bus finansuojamos kai kurios programos bei fondai.