32 straipsnių
2025-aisiais švęsime pirmojo nepriklausomos Lietuvos kultūros kongreso 35-metį ir Lietuvos kultūros kongreso 100-metį. Anuomet nustatyti vizionieriški tikslai kultūros politikos formuotojams ir vykdytojams. Sukakties išvakarėse puiki proga žvilgtelėti, kaip sekėsi jų siekti.
Visuomenei amžėjant tampa aišku, kad ir bendra politika, ir įstatymai, ir visuomenės gerovės elementai turi būti kuriami atsižvelgiant į vyresnių žmonių poreikius, nes vyresnio amžiaus [žmonių – „Delfi“] dalis mūsų visuomenėje vis didėja. Labai svarbu, jog ta didėjanti vyresniųjų dalis nenueitų į at...
Įkopėme į labai aukštą kalną, patogiai kritome ant fotelio ir nusprendėme, kad gyvenimas pavyko, nes mums tai priklauso. Tiesa, mėgstame garsiai triukšmauti ir plėšti marškinius nuo krūtinės (atsargiai, nes pagaminti tvariai ir gali greitai suplyšti), kad mums reikia darbo, investicijų ir kitų dalyk...
Senatvės pensijų lygis Lietuvoje, palyginti su žmonių pajamomis prieš pensiją, yra vienas žemiausių Europos Sąjungoje (ES). O vidutinė pensija praėjusiais metais išliko žemiau skurdo rizikos lygio. Per mažas sveikatos apsaugos sistemos finansavimas: trūksta gydytojų ir slaugytojų, tuo tarpu pacientų...
Kaip kurti ryšį ir mažinti atskirtį tarp skirtingų kultūrų, bendruomenių? Galbūt pakanka išsiaiškinti skirtingų visuomenės grupių poreikius ir suorganizuoti bendruomenės šventę, kuri vėliau gali tapti tradicine. Kaip šiemet tokia tapo Grigiškių bibliotekos inicijuota Zefyrų festivalio šventė, rašoma...
Liepos 12 dieną antrajai šalies vadovo kadencijai prisieksiantis Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį Seime skaitė paskutinį savo pirmosios kadencijos metinį pranešimą. Tuo pačiu tai buvo ir paskutinis valstybės vadovo pranešimas dabartinės sudėties Seimui.
„Regionai tapo viešųjų paslaugų dykumomis“, – tokius ir panašius skundus nuolat girdime iš gyventojų. Ir pagrįstai, mat šiandien konservatorių ir liberalų reformos toliau didina atstumą tarp Lietuvos miestų centrų ir periferijų. Ir tai nėra kažkoks abstraktus atstumas, kurį gali matuoti kilometrais,...
XIX amžiaus Didžiosios Britanijos ministrui pirmininkui Benjaminui Disraeliui priskiriama frazė: „yra melas, didelis melas ir statistika“. Reikšmingas faktas tas, kad nėra išlikusių rašytinių įrodymų, kad minėtas politikas būtų taip pasakęs.
Rezultatai pirmajame Prezidento rinkimų ture, kai kandidatai, atvirai dėstantys prokremliškas ar populistines žinutes, surinko nemenką dalį gyventojų balsų, nustebino ne vieną. Vis dėlto diskusijose dėl gyventojų pasirinkimo balsuoti už vieną ar kitą kandidatą turime kalbėti ne tik apie tautines maž...
Nedideli vandens tiekėjai „dotuoja“ didžiąsias vandentvarkos įmones. Toks absurdas kilo įteisinus garantinių vandens tiekėjų atsiradimą regionuose, tačiau gyvenimas rodo, kad naudos iš to mažai.
2019 m.: „Nuo rugpjūčio „Lietuvos paštas“ apie atleidimą jau įspėjo 360 paštininkų“. 2020 m.: „Lietuvos paštas“ vasarį planuoja atleisti 84 darbuotojus.“ 2021 m.: „Lietuvos paštas sausio 12 d. informavo, kad kovo–balandžio mėn. atsisakys apie 380 darbo vietų“. 2022 m.: „Valstybės valdomas Lietuvos p...
Dažnuose kalėdiniuose giminių susibūrimuose susigūžti verčiantys klausimai – tokia pat įprasta šventės dalis kaip balta mišrainė, mandarinai ar kūčiukai. „Tai ko dabar be panelės?“, „O tai dar nesiperša?“, „Tai kada vaikai? Negalit ar nenorit?“. Juk nemalonu, tiesa? Beveik garantuoju, kad šiuos klau...
Paskutiniais kadencijos metais valdantieji pristatė iš pradžių mokesčių reformą, kuri beveik nepapildo biudžeto, o vėliau apsiribojo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio reforma. Pastaroji greitai tapo tiek visuomenės, tiek ekspertų pasipiktinimo šaltiniu. Priešinantis NT reformai prie Seimo surengtas ...
Praeitais metais parašiau prognozę, kad į mūsų namus beldžiasi naujas, vienuoliktas Dievo įsakymas „Neturėk jokio nekilnojamojo turto“. Graudžiausia, kad mūsų išlaikomi valdantieji ekonominę šizofreniją stengiasi paversti tikrove ir šitokiu būdu siekia nušauti du zuikius: paskatinti lietuvius nebein...
Apklausos rodo, jog nekilnojamojo turto (NT) mokestis yra vienas iš nekenčiamiausių mokesčių. Nesunku suprasti kodėl. Asmeniui už savo uždirbtas pajamas ar sutaupytas lėšas įsigijus nuosavybę, kyla natūralus klausimas, kodėl jis už tai, ką jau įsigijo, turi mokėti dar kartą. O jeigu asmuo įsigijo nu...
Pasaulyje įsibėgėja diskusijos apie keturių dienų darbo savaitę. Atliekama vis daugiau tyrimų ir stebėjimų, kurie patvirtina teigiamus rezultatus: žymiai padidėjusį darbo našumą, darbuotojų motyvaciją dirbti ir pasitenkinimą darbu. Žvelgdami į tyrimų rezultatus nematome jokių neigiamų pasekmių: darb...
Pavažiavus vos trisdešimt kilometrų nuo Vilniaus, kurio gatvėse zuja naujutėlaičiai automobiliai, vaizdas akimirksniu pasikeičia 180-ies laipsnių kampu – vietoj ekonominio pakilimo ženklų matome ne ką kitą, o ekonominį nuosmukį ir skurdą. Žinoma, neteigiu, kad visi vilniečiai gyvena pasiturinčiai, n...
Du pradinukus ir vieną progimnazistą auginanti mama „Rinkos aikštei“ pasiguodė, kad po mokykloje vykusių susirinkimų namo grįžo netekusi amo – už pradinukų pratybų sąsiuvinius mokslo metams teko pakloti po 110 eurų. Vadinasi, už abu vaikus – 220 eurų! Anot moters, tai yra ketvirtadalis jos mėnesinės...
Prieš kurį laiką perskaičiau stulbinančias įžvalgas: kai kurių Lietuvos ekonomistų teigimu, jau artimoje ateityje „Sodrą“ esą sugriaus dirbantys pensininkai.
Karštligiškame švietimo reformų kontekste per mažai dėmesio skiriama vienai iš skaudžiausių ne tik švietimo, bet ir visuomenės problemų – vaikams, nelankantiems mokyklos. 2022–2023 mokslo metais mokyklos šalyje nelankė 15 753 vaikai nuo 7 iki 15 metų. Sunku net įsivaizduoti, kad visiškai tuščios buv...
