35 straipsnių
Rugpjūtis – paskutinis vasaros mėnuo. Artėja Rugsėjo 1–oji – Mokslo ir žinių diena. Mokiniai sugužės į mokyklas, jei tik klastingasis koronavirusas neįkalins mūsų visų namuose. Ar bus kas mokys mūsų vaikus? Kodėl šiais laikais niekas nebenori būti mokytoju?
Anglų kalbos mokytoja ekspertė Edita Liutkevičienė jau 25 metus dalinasi savo žiniomis su moksleiviais. Garliavos Juozo Lukšos gimnazijoje dirbanti moteris teigia, kad būti mokytoju šiais laikais – tikras iššūkis, nes dažnai atsiranda „visažinių“, norinčių pamokyti mokytojus, kaip jiems reikia dirbt...
Jau trejus metus lietuvių kalbos mokytojo duoną pasirinkęs Igoris Zujevas sako, kad ateities mokykla jau čia. „Į mokyklas jau žingsniuoja nauja mokytojų karta. Tai – savikritiški, empatiški, smalsūs, išsilavinę žmonės, mokantys ne tik pasitikrinti savo elektroninio pašto dėžutę, bet ir užprogramuoti...
Lietuva įgyvendina svarbias reformas, kad mokykla atitiktų ateities visuomenės poreikius. Savivaldybės buvo įgalintos organizuoti ir prižiūrėti ugdymą. Šiuo metu mokyklų direktoriai turi gerokai daugiau laisvės vadovauti savo mokykloms. Mokykloms skaidriau skirstoma finansinė parama. Vaikų ir suaugu...
Lietuva per pastaruosius dešimt metų švietime padarė nepaprastą pažangą. Lietuvos mokiniai pasiekia tokių pačių rezultatų, kaip ir jų bendraamžiai Liuksemburge, – o šioje valstybėje vieno mokinio mokslams išleidžiama keturis kartus daugiau. Lietuvos mokinių rezultatai – arti ES vidurkio. Tačiau pasa...
Sparčiai technologiškai besivystančiame bei globaliame pasaulyje žmogiškasis kapitalas tapo vienu didžiausių privalumų, kuriančių konkurencinį pranašumą ne tik tarp individualių asmenų, bet ir tarp valstybių.
Ateities mokyklos vizionieriai sako, kad vaikai turės mokytis mažiau faktų, kuriuos galima susirasti, ir kad reikia mokyti vaikus naudotis kompiuteriu bei kūrybiškumo.
Ukmergės rajono Siesikų vidurinėje mokykloje direktorius nusprendė į mokyklos kūrimą įtraukti ir moksleivius – leido nuspręsti, kur išleisti. 30 tūkst. Lt. Ir taip tapo inovatyvios mokyklos pavyzdžiu.
Mokytis nesimokant – dažna ne tik moksleivių ar studentų, bet ir švietimo įstaigose nebesilankančių, tačiau tobulėti norinčių žmonių svajonė. Specialistai sutaria, kad formalusis mokymas įvairiapusiškai žmogaus išlavinti negali ir pripažįsta, kad šiame kontekste netikėtai išauga neformalaus mokymosi...
Lietuvoje plėtojama mokyklų savarankiškumo ir lyderystės kultūra suponuoja poreikį skatinti šiandieninio mokytojo asmeninę lyderystę. Šiandieninis mokytojas turi tapti ne tik puikiu savo srities žinovu, gebančiu mokyti kitus, bet ir savarankiška, aukštos kultūros asmenybe, norinčia lavintis, naudoti...
Įvairių sričių teoretikai teigia, kad į dabartinės kartos ugdymo procesą pravartu įdiegti kuo daugiau naujųjų technologijų, tačiau mokytojai nelinkę su tuo visiškai sutikti. Jų teigimu, neretai pernelyg įnykę į naujų mokymo metodų paieškas pamirštame pačius vaikus ir jų poreikius.
„Kaime augantys vaikai yra labai sunkūs. Jie nieko nematę, o ir galimybės praplėsti akiratį – minimalios. Daugelis iš jų namuose neturi interneto ir kompiuterio, nemoka net laikyti rašiklio, o ką jau reikėtų kalbėti apie motyvaciją mokytis, kai į mokyklą neigiamai žvelgia ne tik vaikai, bet ir tėvai...
Prieš porą savaičių teko dalyvauti konferencijoje Niujorke, kurioje aptarėme naujausius smegenų tyrimus ir tai, kokią įtaką tie naujausi tyrimai turėtų daryti ugdymo procesui. Viena išgirsta mintis neduoda ramybės ir šiandien.
Šiuolaikiniai abiturientai dažnai vadinami „mygtukų karta“. Skeptikai teigia, kad jie taip įnykę į naująsias technologijas ir virtualų pasaulį, kad nebesugeba net išmokti didesnio kiekio informacijos, o po kiekvieno egzamino pasigirdę skundai tik įrodo jų nebrandumą.
Kultūros ministerijos užsakymu rengtame tyrime „Gyventojų dalyvavimas kultūroje ir pasitenkinimas kultūros paslaugomis“ paaiškėjo, kad 38 proc. Lietuvos gyventojų visiškai neskaito knygų, o ketvirtadalis nurodo neturintys jokio noro dalyvauti kultūrinėje veikloje. Pasak edukologės profesorės Lilijos...
Nors daug diskutuojama apie egzaminų reikšmę ir svarbą, dabartiniams abiturientams ir studentams jie – neišvengiami. Prasidėjus egzaminų karštinei ne vienas iš jų prie knygų puola ir dieną, ir naktį, tačiau specialistai tikina, kad ne ką mažiau nei žinios svarbus nusiteikimas.
Pradedame atsilikti. Švietimo srityje mus sparčiai vejasi Afrikos ir Azijos šalys, kuriose piliečiai yra motyvuoti mokytis ir nori tai daryti ne tik dėl savęs, bet ir dėl savo šalies. Ten gyvenantys piliečiai mokosi tam, kad sukurtų geresnę visuomenę, Europoje to trūksta.
Politikas, visuomenės veikėjas ir akademikas Leonidas Donskis įsitikinęs, kad kai kurios nacionalinės institucijos vis sunkiau aprėpia globalizacijos padarinius, o tarp jų ir lūžį žinių sferoje. Būtent todėl dažnai nesugebame išskirti to, kas svarbiausia ugdant žmogų bei pasiklystame tarp modernių d...
Buvęs bankininkas, o dabar dviejų nevyriausybinių organizacijų Pietų Afrikos Respublikoje vadovas, „Amy Biehl“ fondo direktorius Kevinas Chaplinas atvyko į Lietuvą tam, kad pristatytų naujausius tyrimus. Jie rodo, kad pasiekti geresnius akademinius rezultatus padeda neformalus švietimas. Konkrečiau ...
Būdamas vos 9-erių Andrius Gailiūnas su tėvais išvyko gyventi į Londoną. Baigęs mokyklą jis įstojo į prestižinį Jorko universitetą, kur mokėsi anglų kalbos ir lingvistikos ir net nesvarstė apie galimybę grįžti į Lietuvą. Tačiau visus planus sujaukė netikėtos pažintys atvedusios į Mažeikių raj. Sedos...
