Arūnas Milašius

Žinote, kodėl visuomenė nuolat domisi, kas vyksta medžioklės būreliuose? Ne, ne todėl, kad ten žudomi gyvūnai ir kartais stumbras sumaišomas su šernu.

Dar prieš penkerius metus mažai kas tikėjo, kad į Lietuvą tyliai, tarsi partizanas prašliaužęs po perkamų profsąjungų užkardas ir darbdavių organizacijų samdomų viešųjų ryšių agentūrų sekimo sistemas, praslinks europietiškas mentalitetas.

Jau keletą metų visi, kurie netingi, mėgsta paplepėti apie influencerius ir interneto platybės žinomus autorius – žmones, kurie gyvena žiūrėdami į telefonus ir žarsto tūkstančius eurų. Kai kurių mūsų žvaigždžių uždarbius galima lyginti su vakariečių socialinių tinklų įžymybių gaunamomis sumomis.

Prieškalėdinė karštinė viename iš prekybos centrų. Dvi mamos susidūrė prie 100 eurų kainuojančios lėlės. Bendrai nelaimei, žaislas parduotuvėje buvo paskutinis.

Visvaldas Matijošaitis po fantastiškai sėkmingo pergalių raškymo viešųjų ryšių fronte, kuo pasižymėjo pirmoji kadencija, tik prasidėjus antrajai raško nebe tokius skanius pirmosios kadencijos sprendimų vaisius.

Neseniai nutiko keletas įvykių, kurie tarsi nesusiję vienas su kitu, tačiau iš tiesų brėžia rimtą brūkšnį mūsų ekonomikoje – nors dar iki galo nesuvokėme, tačiau jau abiem kojom šokome į ketvirtąją pramonės revoliuciją.

Valstybėje chaosas ir tai jau tvirtina ne tik didesnių pensijų ir atlyginimų niekaip nesulaukiantys žmonės, bet ir elito atstovai.

Formaliai praeitos savaitės ūkininkų protesto akcijos atnešė sėkmę – žymėtas dyzelinas žemdirbiams brangs simboliškai. Tačiau tai Pyro pergalė.

Praėjusią savaitę Lietuvos verslo pasaulį supurtė įvykiai, į kuriuos toli gražu ne visi atkreipė dėmesį, nes jie tiesiog paskendo informacijos liūne.

Politiniai ir ekonominiai verpetai taip įsuka, kad net nebematome, kas realiai vyksta. Kaip per audrą, kai bures drasko vakarienės aptarimai ir tetos apyrankės klausimas, per riksmą ir triukšmą nesimato, kad laivo korpuse atsirado vis platėjanti skylė.

Jei važiuodami per Lietuvą mėgstate žvalgytis pro automobilio langą, galėjote pastebėti, kaip per keletą metų pasikeitė tėviškės laukai. Ne, jie spindi ne žiemkenčiais ir ne pačiais naujausiais traktoriais.

Ekonomikos lėtėjimą ir galimas problemas pripažino net finansų ministras. Tą patvirtina ir statistika, kuri rodo vieną po kito prastėjančius sektorių rezultatus.

Tik tingus nėra pakartojęs, kad valstybėje chaosas ir taip dar nėra buvę, jog artėja krizė, o valdantieji visa ką sugeba, tai nerišliai kalbėti apie mokesčius, kurie niekuo negali padėti valstybei.

Taip, pavadinimas pritemptas, tačiau esmė dėl to nekinta. Jei būtų laikomasi galiojančių instrukcijų, gaisras Alytuje, kurio gesinimas jau tapo nacionaline tragedija ir niekas nežino, kiek dešimtmečių mūsų vaikai gers užterštą vandenį bei valgys užnuodytoje žemėje išaugintus vaisius, būtų virtęs dar...

Nepaisant valdžios Olimpe tvyrančio chaoso, kai kurie veiksmai kryptingi ir sėkmingi. Vienas iš tokių – viduriniosios klasės kūrimosi sustabdymas. Tačiau šį kartą kalba ne apie pinigus.

Mėgstame paporinti apie gerovės valstybę, vidurinę klasę, kuriai save priskiria visi, gaunantys daugiau nei minimalią algą, ir aiškinti, kad Lietuva turėtų gyventi kaip Švedija ar Suomija. Tačiau taip niekada negyvensime, nes patys to nenorime.

Ekonomistai ir valdžios institucijų protingos galvos nedrąsiai (visgi kiti metai rinkiminiai) sako, kad mūsų ekonomikos augimas išsikvepia, tačiau didelės bėdos nesulauksime. Žadama netgi sparčiai didinti pensijas.

Tenka pripažinti, kad mes savotiška tauta – iki šiol esame šventai įsitikinę, kad jei matome kokį nors nerimą keliantį reiškinį, jo nepuolame analizuoti, o tiesiog imame kartoti įvairias mantras, sudarytas iš gražių žodžių, ir viliamės, jog bėdos mus aplenks.

Idėja sukurti gerovės valstybę skamba gražiai, tuo labiau, kad jau nebegalima tęsti ir užsimerkus aiškinti, kad pensijos padidėjimas keliais eurais pagerins skurstančio žmogaus gyvenimą.

Kai DELFI parašė, kad Lietuvoje, ir ypatingai Vilniuje, nesutramdomai daugėja turtingų žmonių ir pagal šį rodiklį mes pirmaujame Rytų Europoje, su viltimi nirau į telefoną tikrinti, kas vyksta mano e. banke.