Arūnas Milašius, „Istorijos skeveldros“ autorius

Rusijos glūdumoje ketvirtajame praeito amžiaus dešimtmetyje bolševikai jau buvo nugalėję, milžiniškos pilietinio karo skerdynės trumpam aprimusios (Didžiojo teroro banga – dar ateityje), o visų kariaujančių pusių išplėštas kaimas po truputį kėlėsi ant kojų.

Respublikos sparnuotieji husarai. Fantastiškai patrauklūs, drąsus ir jauni. Galintys sudaužyti bet kurios moters širdį ir esantys ypač kokybiška patrankų mėsa.

Kaip buvo ginkluoti Lietuvos kariai, kai kariuomenė jau stojosi ant kojų. Mūšiai su lenkais, bolševikais ir bermontininkais jau buvo nugriaudėję. Trofėjinė ginkluotė, kai daliniai buvo komplektuojami tuo, kas pasitaikydavo po ranka, duodavo vokiečiai ar buvo atimama iš priešo, baigėsi. Prasidėjo reg...

Ką reiškė žemė XIX a.? Žemė ir jos atnešama vertė buvo kur kas didesnė nei dabar, o kiekvienas hektaras darbą duodavo didesniam skaičiui žmonių.

Nors kada įvyko pirmas naujai gimstančios Lietuvos karo aviacijos skrydis žinoma, tačiau jis turi savotiškų istorinių niuansų. Įdomu ir tai, kad įguloje buvo ne tik lietuviai.

Tarpukario Lietuvoje buvo gera gyventi tiems, kurie dirbo ne rankomis, bet galva. Išsilavinę žmonės, aukšti valstybės tarnautojai priklausė aukštesnei nei vidutinė klasei. Paprasti piliečiai, ypatingai kaimo darbininkai, pietauti prabangiausiame Kauno restorane „Metropolis“ galėjo sau leisti nebent ...

Sovietinio saugumo tarnybos suklastojo nuotrauką, kurią sovietų saugumiečiai naudojo operatyviniuose žaidimuose prieš Lietuvos partizanus. Taip elgtis jie turėjo stimulą – centre legendinis Juozas Lukša, vienas iš nedaugelio sugebėjęs iš okupuotos Lietuvos prasiveržti į Vakarus ir grįžti atgal.

Jei kas nors padūsaus, kad Lietuvai trūksta herojų, gali imtis tyrinėti Antonio Kajetono Pušeto (lietuvių istoriografijoje dar vadinamas Antanu Pušeta) (1782-1831 m.) biografiją. Dar geriau būtų pagal jo gyvenimą parašyti keletą nuotykių romanų ar susukti filmą.

Rusijos–Lietuvos pasienis, 1616 m. spalio 11 d. Kelių tūkstančių įvairiai ginkluotų ir apsirengusių vyrų minia žibančiomis akimis žiūri į tokį pat margą pagyvenusį (jam jau 36 metai) vyrą, jojantį prieš rikiuotę ir rėžiantį ugningą kalbą.

1965 m. kovą Kauno Petrašiūnų kapuose atgulė lietuvis, dviejų armijų generolas, buvęs prieškario Lietuvos kariuomenės vadas. Žmogus, kuris šeimininkus rinkosi pagal patogumą.

Tai ne dabartinės Valstybinės mokesčių inspekcijos kvitų knygelė. Tokius dokumentus už paimtus pinigus ir maistą bei kitus daiktus išdavinėjo partizanai.

Šiais laikais mūsiškiai apsipirkti mėgdavo vykti Lenkijon. Prieš karą pigesnių produktų plūdo Vokietijon. Vienas iš Lietuvos – Vokietijos pasienio postų, šalia kurio iš karto įsikūrė prekeivis. Tiesiog, kad būtų patogiau ir jam, ir per sieną pigesnių prekių traukiantiems keliauninkams.

Partizaninis karas, kai lieka vis mažiau tikrų jo dalyvių, tampa romantine tautos tautosakos dalimi. Ypatingai romantiškai jautiesi, kai šviečiant saulei vasarą eini už europines lėšas išklotu pažintiniu taku ir ošiant pušims kartu su kitais turistai lankai buvusius bunkerius, kurie atstatyti taip, ...

Politinės kovos praeitame amžiuje buvo kur kas rūstesnės nei šiandien. Šiandien, jei oponentai pralaimi atvirame ar pokiliminiame mūšyje, tai žinomą politiką partija tiesiog pasiunčia į kokią šiltą vietą „toliau nuo akių“. Jei nuopelnai dideli, už gerą algą trinti Briuselio koridorių. Arba, jei kort...

Nemunaitis nedidelis ir senas bažnytkaimis Nemuno pakrantėje tarp Dzūkijos miškų tapo vienu iš pokario partizaninio judėjimo simbolių, tačiau kraujas čia liejosi jau anksčiau.

Kartais likimas mesteli tokių dovanų, apie kurias net nepasvajotum. Klajojant po Dzūkiją galvon šovė mintis užsukti į Kasčiūnų kaimą, Jakavonių sodybą. Tiesiog norėjosi pažiūrėti kaip atrodo čia esantis Adolfo Ramanausko – Vanago bunkeris.

Lietuvos neaplenkė naujausios technologijos, nors į mūsų kraštą jos atėjo kaip karo priemonės. Viena iš įdomiausių aviacinių istorijų – vokiški Pirmojo pasaulinio karo dirižabliai („cepelinai“), kurie iš pradžių daužė mūsų miestus, o vėliau iš Šiauliuose ir Kaune įrengtų angarų skraidė bombarduoti r...

Slaptosios tarnybos negailėjo pinigų savo agentams. Kuo karštesni santykiai, tuo didesnis užmokestis. Ne išimtis – ir prieškario Lietuva, buvusi apsupta nedraugiškų kaimynų.

Kai verti perfotografuotus archyvinius dokumentus ar senų laikraščių komplektus, į šnerves tarsi plūsteli gyvenimų, kurių jau seniai nebėra, kvapas.