Didžiausias Lietuvos išdavikas, kuris palengvino šalies okupaciją

1965 m. kovą Kauno Petrašiūnų kapuose atgulė lietuvis, dviejų armijų generolas, buvęs prieškario Lietuvos kariuomenės vadas. Žmogus, kuris šeimininkus rinkosi pagal patogumą.

Pirmojo pasaulinio karo frontuose – gynė Rusijos imperiją, vėliau liejo kraują už Lietuvą kovose su bermontininkais ir lenkais.

Tačiau, skirtingai nei dauguma aukštų Lietuvos karininkų jis niekada nebėgo į Vakarus, nebuvo išsiųstas į Sibirą ar sušaudytas kalėjime ir palaidotas nežinomame kape.