anyta

Turiu problemą ir niekaip nežinau, kaip ją išspręsti. Viskas atrodo išbandyta, iššnekėta, pažadėta, tačiau rezultatų – jokių.

Turime vieną dukrytę. Pirmojo vaiko šeimoje laukė tėvai ir seneliai.

Man – ne dvidešimt. Ir ne trisdešimt, o mano anyta jau senokai iškeliavusi anapilin.

Mano anyta jau keleri metai, kaip išėjusi anapilin, bet, ji buvo ypatingas žmogus.

Su savo anyta susipažinau tą pačią dieną kaip ir su savo vyru. Aplinkybės buvo tokios, kad ne visai gerai supratau, kieno ji yra mama.

Vis galvoju kaip mintis apie savo anytą sutalpinti į trumpą rašinį. Bandau.

Labiausiai neišsemiama tema – marčių ir anytų santykiai. Šiuos santykius tikrai lydi ne viena įdomi istorija – ne veltui ir rašinių konkursas. Pasidalinsiu savo pasakojimu ir aš.

Mano istorijoje daug kas atpažins save. Ir, tikiuosi, ras išeitį iš pragaro rato. Lengva nebus – įspėju. Tačiau meilė peršoka visas kliūtis.

Liaudies išmintis ne veltui sako, jog anyta - velnio pramanyta. Tiesa, mano atveju anyta ir buvo tas velnias.

„Mano anyta – nepatikėsi...“ – kiek kartų esate girdėję ar sau mintyse sakę tokius žodžius? Dabar – puiki proga dėl jų dar ir būti apdovanotam!

Kartais motinos ir sūnaus santykiai būna tokie toksiški, kad gali sugriauti ir jūsų, ir jūsų vaiko laimę.

Taip jau nutiko, kad būdama vos kiek daugiau nei trisdešimties, tapau našle – vyras žuvo nelaimingo atsitikimo metu. Mūsų sūneliams tuo metu buvo 6-eri ir 8–eri.

Na, kaip supratote, pirmumo teisė jums negresia. Bet viena – suprasti, o kas kita – pajusti savo kailiu visą „antro bandymo“ puikumą. Net jei tie pojūčiai tėra vaizduotės lygmenyje. Jie trukdo kurti šeimyninę laimę ir blaško dėmesį.

Sekmadienį į Alytaus pareigūnus kreipėsi jauna moteris, kuri tikino, kad su vaikais yra vejama iš namų.

Nežinau, ką daryti. Esu pasimetusi. Nuoširdžiai kreipiuosi į jus, gal jūs žinote, kaip būtų galima gyventi su vyru, kuris savaitgalius leidžia pas savo mamą.

„Mano vyro mama visur kišasi, viską reguliuoja… „turi mūsų raktus ir ateina pas mus kada panorėjusi…“, „nuolat kritikuoja ir aiškina, kaip mes nemokam gyventi“, „ji nieko man nepadeda…“, – tipiški marčių skundai. Žinoma, anytos, kalbėdamos apie marčias, nė kiek šioms nenusileidžia.

Keturis namų kampus laikanti mama, į šoną patrauktas vyras, ir jo pakaitalas – sūnus.

Nemokamas sūris – tik pelėkautuose. Tai gali patvirtinti vilnietė Justė, su savo vyru be anytos nepajėgianti išvykti prie jūros.

Nesutariate su vyro mama? Nesmagiausia dalis yra ta, kad tikrai nesijaučiate padariusi ką nors blogo, bet su jumis elgiasi būtent taip! Tačiau jūs padarėte - pagrobėte iš jos sūnų ir ji to niekada neatleis. Taigi jums belieka gudrauti. Štai patarimai, padėsiantys išvengti susitikimų mūšio lauke.

Tikriausiai pažįstate ne vieną moterį, kuri kiek per dažnai kilnoja taurelę. Jų pažadai „daugiau negersiu“ dažniausiai mintyse virsdavo į „bet mažiau – irgi“...