Tačiau moksliniame žurnale „Nature“ paskelbtas naujas tyrimas galimai rado atsakymus į šiuos klausimus.

Mokslininkai iš Kelno universiteto Vokietijoje ne tik atrado, kad genų transkripcija – procesas, kurio metu ląstelė sukuria DNR grandinės RNR kopiją – su amžiumi tampa vis greitesnė, bet nebe tokia tiksli ir daranti vis daugiau klaidų; jie taip pat nustatė, kad tam tikri procesai gali padėti mums pakeisti šį pokytį.

„Kol kas tai yra vienintelis „eureka“ atsitikimas mano gyvenime. Turiu omenyje, kad tai yra atradimas, kurio nepadarai kiekvieną dieną“, – sakė pagrindinis tyrėjas dr. Andreasas Beyeris, pavadinęs išvadas „svarbiu atradimu“.

„Dėl šio atradimo „Twitter“ kilo audra.

Kai kurie kolegos labai susijaudinę“, – sakė jis „Euronews Next“.

Prieš 10 metų, prieš Beyer ir jo komanda pradedant savo tiriamąjį projektą, tipiški senėjimo tyrimai koncentruodavosi „tik į skirtingų genų ekspresiją“, sako Beyeris.

Ankstesniuose tyrimuose, pasak jo, buvo užduodami tokie klausimai kaip „kurie genai senstant įsijungia, o kurie – išsijungia?“ ir „kaip tai keičia metabolizmo reguliavimą ląstelėje?“

Tačiau niekas netyrė, kaip keičiasi pats transkripcijos procesas, kai mes senstame, o tai galėtų duoti įžvalgų, kurios padėtų mums sulėtinti arba sustabdyti senėjimą.

Transkripcija, raktas į sveiką senėjimą

Transkripcija yra labai svarbi Beyer tyrimams, nes tai yra procesas, kurio metu ląstelė sukuria DNR dalies RNR kopiją.

Ši kopija yra svarbi, nes joje yra genetinė informacija, reikalinga naujiems baltymams gaminti ląstelėje.

Baltymai lemia ląstelių funkcijas, o ląstelės sukuria viską, kas gyva.

Visą gyvenimą mūsų ląstelės atsinaujina, „tačiau kiekviena ląstelė yra skirtinga, o jos skiriasi dėl skirtingų joje aktyvuojamų genų“, – aiškina Beyer.

„Šis aktyvinimas vadinamas transkripcija“.

Kadangi genai suteikia ląstelėms jų paskirtį, transkripcija turi būti nepriekaištinga.

„Turite sukurti tinkamą kiekvieno geno transkriptų kiekį ir turėti tikslią genų sekos kopiją, bet taip pat turite suaktyvinti tikslius genus, kurių ląstelė turi veikti taip, kaip turėtų“, – sakė Beyeris.