Migrena – vienas iš labiausiai paplitusių neurologinių sutrikimų, nuo kurio visame pasaulyje kenčia kas dešimtas žmogus, daugiausia moterys. Nors migrenos simptomai kiekvienu atveju gali skirtis intensyvumu ir dažnumu, neretai tai itin sunkiai sargdinanti būklė, drastiškai bloginanti gyvenimo kokybę. Be vaistų ligą padeda kontroliuoti gyvenimo būdo sprendimai, pavyzdžiui, streso mažinimas.
Ješivos universitete atliktas naujas eksperimentas šia tema. Migrena sergantys pacientai dalyvavo aštuonių savaičių trukmės įsisąmoninimu grįstoje streso mažinimo (MBSR) programoje. Dalyviai išmoko tokių praktikų kaip kūno skenavimas, meditacija sėdint ar vaikštant bei lengva įsisąmoninimu grįsta joga sėdint ar stovint.
Baigę MBSR programą, savanoriai per eksperimentinį šilumos sukeliamo skausmo bandymą pasitikrino, kaip pakito (jei pakito) jų skausmo suvokimas. Kadangi įsisąmoninimo praktikos pagerino eksperimento dalyvių organizmo reakcijas į stresą, jie išmoko ankstyvo migrenos priepuolių identifikavimo ir užkardymo, o tai sudarė palankias sąlygas sumažinti suvartojamų vaistų kiekį ar net jų visai atsisakyti.
Ekspertai sako, kad įsisąmoninimas veiksmingai padeda kovoti su tokiais veiksniais kaip, pavyzdžiui, migrenos baimė, panika dėl gresiančio skausmo ir nerimo, kuris neretai lydi prieš migrenos priepuolius. Tai itin svarbu, nes migrena ją sergantiems žmonėms tampa labai sunkia psichologine našta. Pavyzdžiui, daugiau nei pusė migrenos diagnozę išgirdusių žmonių per gyvenimą atitiko mažiausiai vieno nerimo sutrikimo kriterijus.
Remiantis leidinyje „Headache“ publikuotu tyrimui skirtu straipsniu, MBSR praktikavę asmenys džiaugėsi geresne bendra savijauta ir emocine būkle, pavyzdžiui, prisipažino dažniau besijaučiantys ramūs ir laimingi, sėkmingiau suvaldantys nerimą, pagerinę miego ir mitybos įpročius bei higieną.
Įsisąmoninimu grįsti gydymo metodai „gali pakeisti pacientų reakcijas į skausmą, nes pastarasis tampa lengviau pakeliamas, lengviau toleruojamas, tad, nepaisant simptomų, tampa paprasčiau įsitraukti į prasmingas veiklas, galvos skausmas nebetampa negalia“, – paaiškina viena iš tyrimo autorių ir Ješivos universiteto Ferkauf psichologijos mokyklos psichologijos profesorė Elizabeth Seng.
„Šis tyrimas labai aiškiai parodo, kad įsisąmoninimu grįstos technikos jau labai greitai gali tapti naujo, daug žadančio migrenos skausmui malšinti skirto gydymo pagrindu ir pagerinti nuo migrenos kenčiančių žmonių gyvenimo kokybę“, – sako profesorė.
Įsisąmoninimas nusakomas gebėjimu būti čia ir dabar patiriant kiekvieną akimirką ir išgyventi savo mintis, jausmus ir pojūčius. Vis daugiau įrodymų, jog įsisąmoninimo praktikos itin naudingos tiek fizinei, tiek psichikos sveikatai. Pavyzdžiui, neseniai atliktas tyrimas nustatė, jog aštuonių savaičių MBSR programa veiksmingumu ir nauda praktiškai nenusileidžia antidepresanto escitalopramo poveikiui.
Pastaruoju metu specialistai itin aktyviai ieško efektyvių alternatyvų farmakologiniam migrenos gydymui, pavyzdžiui, elektrinę neuromoduliaciją migrenos prevencijai ar purškalą nosiai gydant ūmius migrenos priepuolius pacientams, jų metų patiriantiems smarkų pykinimą.
