Žinių radijo laidoje „Ekspertai pataria“ apie vitamino D trūkumo ir perdozavimo simptomus bei pavojus papasakojo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius, vidaus ligų gydytojas Virginijus Šapoka.
Profesoriaus teigimu, apie 30–40 proc. žmonių organizme yra pakankamas vitamino D kiekis, o likusiai daliai – apie 60–70 proc. konstatuojama vitamino D stoka.
Gyvename tokioje klimato zonoje, kad negalime pasigirti saulės pertekliumi, taigi išeikvojame vitamino D atsargas, o jo stoką turinčių žmonių vis gausėja, kuo arčiau pavasaris – tuo jų daugiau.
Pasak V. Šapokos, pagal gamtos dėsnius, 80 proc. vitamino D pagamina saulė, o su maistu gauname tik likusius 20 proc. „Net ir tobulai valgydami, neturėsime sukaupę tiek vitamino D, kiek mums reikėtų“, – atkreipė dėmesį medikas ir paminėjo antrą svarbų veiksnį – sulaukus tam tikro amžiaus, maždaug nuo 65 m., organizmas nebesintezuoja vitamino D iš saulės spindulių.
Vitaminą D trukdantys įsisavinti rizikos veiksniai
Medicininiais tyrimais pagrįsta – jei žmonės nutukę, vitamino D stoka jiems bus žymiai didesnė nei turintiems sveiką svorį asmenims, todėl pirmiesiems reikėtų maždaug 30 proc. didesnės dozės vitamino papildų.
„Kuo oda tamsesnė, tuo sintetinė funkcija prastėja, – tęsė profesorius. – Tai reiškia – jei esame įdegę, buvimas saulėje nebeduoda tiek naudos, nes jau yra apsauga. Todėl Afrikoje juodaodžiai turi vitamino D stoką. <...> Azijos šalyse – lygiai tas pats. Tai yra susiję su tam tikrais apsauginiais mūsų mechanizmais.“
Ne mažiau svarbu ir tai, kad su maistu gaunamas vitaminas D dar turi būti aktyvintas kepenų, pabrėžė vidaus ligų gydytojas. Vitaminas D pradedamas sintezuoti odoje, vėliau patenka į kraujotaką, tuomet – į kepenis, galiausiai turi nukeliauti į inkstus – juose bus galutinai suaktyvintas ir pradės veikti per vitamino D receptorius, esančius 35-iuose audiniuose.
„Jeigu yra vitamino D stoka, 35 rūšys mūsų audinių pradeda prastai funkcionuoti, stipriai pablogėja imuninis atsakas, padaugėja uždegiminių ligų. Netgi COVID-19, gripu [sunkiau serga tie], kas turi vitamino D stoką, taip pat prisideda reumatinės ligos“, – vardijo V. Šapoka.
Esant kepenų ligoms, inkstų nepakankamumui, vitaminas D neaktyvinamas, kadangi, kaip minėta, egzistuoja tam tikri aktyvinimo etapai. Viduriuojant, dėl tam tikrų ligų organizmui prastai įsisavinant maistą, taip pat atsiranda vitamino D trūkumas.
Dėl visų išvardintų rizikos veiksnių daugelio žmonių organizme būna nepakankamas vitamino D kiekis, ypač žiemos ir pavasario laikotarpiu.
Kaip gauti vitamino D
Dėl vitamino D trūkumo juntamas nuovargis, gali sutrikti miegas, suprastėti raumenų tonusas ir pan., nors šiuos ir daugelį kitų simptomų neretai lemia ir kiti veiksniai. Visų pirma patartina atlikti tyrimą ir išsiaiškinti – ar organizme yra vitamino D nepakankamumas (kai trūksta šiek tiek), ar stoka (kai yra didelis trūkumas). Esant stokai, pageidautina, kad šeimos gydytojas rekomenduotų gydymą.
Galima gauti saulės atostogaujant šiltuose kraštuose, kita vertus, per dieną ar net per savaitę neįmanoma sukaupti vitamino D atsargų visai žiemai, pabrėžė medikas. Kadangi su maistu vitamino D stokos neįmanoma kompensuoti, reikėtų vartoti papildus, o dar geriau – vaistus; papildų yra daug ir įvairių, tiesa, jų gamyba nėra stipriai reglamentuota ir galima netikslus dozės nurodymas, o vaistai vertinami pagal kitokius kriterijus, tad receptinių vaistų vartojimas efektyvesnis.
Paminėtina, jog reakcijos į vaistą ir vitamino D įsisavinimas skirsis, t. y. vienų organizmas puikiai įsisavins, kitų – vidutiniškai ar net menkai; taip yra paprasčiausiai todėl, kad žmonės skirtingi. „Skiriant vaistus, po kažkiek laiko reikėtų pasižiūrėti – ar tos dozės pakanka, ar nepakanka. Jei nustatyta vitamino D stoka, yra įvairių formų. <...> Dažniausiai vartojamos savaitinės arba mėnesinės dozės, nes jos yra patogesnės. <...> Esant stokai, per savaitę reikėtų suvartoti 25 arba 50 tūkst. IU. Įprastai tokios didesnės dozės skiriamos mėnesį ar du“, – paaiškino V. Šapoka.
Sergantiems kepenų ligomis rekomenduojama jau dalinai aktyvinto vitamino D forma.
Beje, pasak profesoriaus, vasarą tyrimai gali parodyti tiesiog tobulą vitamino D kiekį organizme – nebūtinai tokie bus pavasarį atlikto tyrimo rezultatai.
Perdozavimo pavojai
Vitamino D perdozavimo atvejų pasitaiko retai, dalis jų – atsitiktiniai apsinuodijimai, ypač nusipirkus mėnesines ar savaitines dozes ir per dažnai jas vartojant, aiškino gydytojas.
Perdozavus didžiausias pavojus kyla dėl stipriai padidėjusio kalcio kiekio – „organizme atsiranda hiperkalcemija“. Dėl padidėjusio kalcio kiekio galimi virškinamojo trakto sutrikimai, viduriavimas ar priešingai – vidurių užkietėjimas, silpnumas – kyla daugybė simptomų, įspėjo V. Šapoka.
Padidėjęs kalcio kiekis organizme pavojingas ir tuo, kad gresia kraujagyslių kalcinozė, kai prie aterosklerozės dar prisideda kalcio atsidėjimas kraujagyslių sienelėse, gali atsirasti akmenų, tiesa, tai – išimtys, kurių dažniausia priežastis – apsirikimas, renkantis vitamino D dozę, minėjo profesorius.
