Būtina dozuoti naujienų srautą
Gydytoja sako, kad pirminį šoką, kai sužinojome naujieną, jau perėjome, nes praėjo šiek tiek laiko. Dabar, anot jos, viduje yra įsijungusi mūsų simpatinė nervų sistema – ne vien tik tai adrenalinas, bet ir mobilizacinė sistema.
„Ir ką mes darome – tai be perstojo ieškome kokios nors informacijos, o juk informacija ir taip šiais laikai yra okupavusi mūsų smegenis, tad mes dar labiau jas perkrauname. Dėl to, norint aprimti, būtina apriboti informacijos paieškas, nereikėtų nuolat būti internete. Žinoma, tai kas vyksta, yra svarbu ir mums reikia orientuotis, tačiau naujienų sekimą reikia pasiskirstyti – du ar tris kartus per dieną, panašiai kaip valgome“, – pataria J. Šiupšinskaitė.
Pasak jos, yra labai blogai, jeigu nuolat esame „online“, nes taip per daug dirginame savo nervų sistemą, ji neišsijungia, yra nuolat režime tarsi patys kariaujame. Taigi norint sustabdyti šį procesą, svarbu riboti informacijos srautą. Gydytojos teigimu, kitas efektyvus savigalbos būdas – būti aktyviam ir imtis kažko, kas yra naudinga, įtraukia žmogų į veiklą.
„Reikia nenuvertinti paprasčiausių kasdienių darbų, kurie padeda nurimti – nurimę galime labiau padėti ir kitiems. Streso akivaizdoje žmogui reikia bet kokio veiksmo, pavyzdžiui, tvarkytis kambarius, važiuoti apsipirkti. Be to, dabartinėje situacijoje yra didelė galimybė prisidėti prie pagalbos iniciatyvų, yra daugybė savanorystės sprendimų – taip žmogus gali pasijusti naudingas. O rūpinimasis kitais padeda mums patiems rūpintis savimi“, – sako J. Šiupšinskaitė.
Pozityvui svarbu atrasti vietos
Nors dabar atrodo, kad viskas lyg beprasmiška, džiaugtis kažkuo tarsi nepridera, gydytoja sako, jog situacijoje, reikalaujančioje greitų veiksmų, savo organizmą galime stiprinti tik pozityvumu.
„Iš nerimo ir informacijos gausos reikia pereiti prie tam tikrų veiksmų, kurie būtų naudingi jums, jūsų šeimai, artimiausiems, šaliai, jūsų sąjungininkams plačiąją prasme. Nerimą reikia transformuoti į pozityvų veiksmą. Žinoma, kuriamos pozityvios vizijos, kad viskas bus gerai, ir panašūs nekonkretūs dalykai trumpai veikia – juk visi matome, kokia dabar situacija, karas nesitraukia, tad negalime savęs apgaudinėti, kad viskas bus gerai. Reikia ieškoti sprendimų, ką aš galiu, kad ir mažą žingsnelį, padaryti šioje situacijoje. Toks pozityvumas šiek tiek nuramina organizmą. Gaunasi toks ciklas: mintis, veiksmas ir rezultatas, tuomet kiek pailsime ir vėl pradedame naują ciklą – vėl kažką sumąstome, randame, einame, darome, po to vėl pailsime. Visuomet savo nerimą nukreipkite į pozityvią veiklą“, – pataria J. Šiupšinskaitė.
Pašnekovė sako, kad šiuo laikotarpiu labai svarbu pagalvoti ir apie tai, kai jaučiasi mūsų artimieji. „Reiktų „laikyti pulsą“ ne tik sekant situaciją užsienyje, bet ir artimoje aplinkoje – galime nė nepajusti, kad kažkas iš artimųjų psichologiškai jaučiasi labai blogai. Juk mes, lietuviai, neskubame ieškoti psichologinės pagalbos, prisipažinti, kad išsekome. Bendraukime vieni su kitais, būkime drauge, kalbėkimės apie saugumą, ką galime padaryti, kad jaustumėmės saugesni, tvirtesni. Dabar svarbu visiems susiorientuoti, kur gyvename, kur būtume saugesni, ar žinome, kur yra mūsų dokumentai ir pan.“, – teigia gydytoja.
Nedarykime klaidų
Pasak J. Šiupšinskaitės, dabar didžiausia klaida yra nesirūpinti savo sveikata.
„Dėl streso imame valgyti bet ką, mažai būname gryname ore, neišsimiegame tiek, kiek mums reikia, nes atrodo, kad yra svarbesnių reikalų. Tokie dalykai veda prie pervargimo, organizmo tvirtumas mažėja. Žmonės, norėdami sau pagelbėti, ima pirkti įvairius maisto papildus, nors net nežino, ar jiems jų reikia. Bet jokios papildomos medžiagos jūsų neišgelbės, jeigu jūs nepailsėsite, nebūsite gryname ore, nematysite saulės šviesos ir jeigu valgysite greitą maistą. Pirma užtikrinkite šiuos dalykus“, – akcentuoja gydytoja.
Ji primena lėktuvo taisyklę – pirma turime pasirūpinti savimi, kad galėtume pasirūpinti kitais.
„Taigi pirmiausia aš turiu pats iš to išbristi, susiorientuoti, apriboti informacijos srautą, pasirūpinti savo savijauta, sveikata, tada atsigręžti į savo artimuosius ir padėti kitiems. Nepamirškite, kad nakties miegas yra ypač svarbus, gal net svarbesnis nei keletą dienų ar savaičių sočiau valgyti, nes miegas turi didžiulę įtaką nervų sistemai. Išsimiegojęs žmogus yra stabilesnis, aiškiau mąstantis, gali lengviau susidėlioti prioritetus panikos situacijoje“, – sako J. Šiupšinskaitė.
