Ankstesniuose tyrimuose nagrinėta, kokia žalą miegui gali turėti įprotis dar šiek tiek snūstelėti rytais ir padaryta išvada, kad penkių ar dešimties minučių snūstelėjimo ciklai nėra naudingi žmogaus organizmui. Tačiau šią mintį naujame tyrime paneigė Stokholmo universiteto (Švedija) ir Monašo universiteto (Australija) mokslininkai.
Šie tyrėjai atliko tyrimą laboratorijoje – tyrė 31 asmenį, turintį įprotį rytais nuspausti mygtuką „snausti“ ir dar šiek tiek numigti. Paaiškėjo, kad 30 papildomo miego minučių arba neturėjo jokio poveikio, arba pagerino kognityvinius gebėjimus, atliekant užduotį iš karto pabudus, lyginant su asmenimis, kurie turėjo įprotį rytais nusnūsti, tačiau buvo priversti keltis iš karto pabudus.
„Tyrimo rezultatai rodo – nėra pagrindo atsisakyti snūstelėjimo rytais, jei jums tai patinka, bent jau snūstelėjimo, trunkančio apie 30 minučių, – teigė Stokholmo universiteto miego srities tyrimų mokslininkė Tina Sundelin. – Tiesą sakant, tai [šis įprotis] netgi gali padėti ryte mieguistumą jaučiantiems žmonėms atsikėlus būti šiek tiek budresniems.“
Pusvalandžio tyrinių pasnaudimų laiką sudarė trys atidedamo kėlimosi laikotarpiai, o kiekvienas snūstelėjimas truko 9–10 minučių. Lyginant su nenutrūkstamu miego pusvalandžiu, dėl pakartotinio žadintuvo skambėjimo vidutiniškai prarandama 6 minutės miego per naktį.
Kitas pozityvus tyrėjų pastebėtas aspektas – snaudžiant organizmui lengviau pabusti iš mažiau gilios miego fazės, nei staiga pabusti iš gilaus miego.
Nepastebėta jokių skirtumų tarp linkusių snūstelėti ir neturinčių tokio įpročio, kalbant apie nuotaiką, streso išgyvenimą, tyrinį mieguistumą ar vadinamą miego architektūrą (įvairias miego fazes).
Tyrėjų komanda taip pat apklausė 1 732 savanorius, norėdama išsiaiškinti, ar dažnas įprotis dar snūstelėti rytais. 69 proc. respondentų teigė, kad rečiau ar dažniau paspaudžia mygtuką „snausti“ arba nusistato kelis žadintuvus. Šis įprotis būdingesnis jauniems žmonėms ir pelėdos tipo asmenims, o vidutinė snaudimo laiko trukmė – 22 minutės.
Tarp apklausoje (kurioje dalyvavo daugiau žmonių nei laboratoriniame tyrime) dalyvavusių asmenų rytinis mieguistumas ir trumpesnis miegas buvo dažnesni tarp turinčių įprotį ryte nusnausti. Tyrėjai sutinka, kad dėl įpročio snausti su žadintuvu miegas tampa su pertrūkiais, kita vertus, primena ir pastebėtus šio įpročio naudingus aspektus. Tyrėjų išvada, kaip ir daugelio ankstesnių tyrimų atvejais, – tai stipriai priklauso nuo žmogaus individualumo.
„Trumas snūstelėjimo laikotarpis gali sumažinti miego inerciją iš esmės nesutrikdydamas miego vėlyvųjų chronotipų žmonėms ir tiems, kuriems būdingas rytinis mieguistumas“, – rašo tyrėjai straipsnyje.
Tyrimas išpublikuotas leidinyje „Journal of Sleep Research“.
