Hemorojus – tai veninio kraujo pripildytų tarpinių, skirtų sandariai užkimšti mūsų ištekamąjį vamzdį, skausmingas ir visada absoliučiai nesavalaikis padidėjimas, dėl ko prastėja gyvenimo kokybė, atsiranda skausmas, kraujavimas ir funkcijos sutrikimas – minėto vamzdžio nesandarumas.
„Susirgimo etiologija nėra iki galo aiški“, – sako vadovėlis. O liaudies išmintis sako – poniška liga. Ponas mažai judėjo, daug valgė, ilgai sėdėdavo prie vaišių stalo ir turėjo šiltą išvietę (kur galėjo sau leisti irgi pasėdėti ilgiau nei mažai valgęs ir skersvėjo iš tupyklos varomas būras).
Ką valgė ponas? Mėsą, riebaliuką ir baltą pyragą. O gerdavo kavą ir arielką. Jokios ląstelienos, skaidulų ir jokio naudingo skysčio. Vidurių užkietėjimas yra vienas svarbiausių veiksnių.
Receptas: bent 30 gramų skaidulinių medžiagų per dieną ir pakankamas skysčių kiekis. Jeigu to neužtenka – pasitarti su gydytoju dėl saugių vaistų proceso palengvinimui.
Sėdimas arba stovimas darbas: nuolatinė poza be aktyvių judesių skatina kraujo susikaupimą dubenyje ir jau minėtų tarpinių persipildymą ir padidėjimą. O tada, kaip ir perpumpuotos padangos, taip ir venų paviršiuje iššoka guzai. Sunkus fizinis darbas, didinantis spaudimą pilve, irgi gali paskatinti simptomų atsiradimą, tačiau nejudrumas ir sėdėjimas dešimt kartų pavojingesnis.
Receptas: Atsistokite, pajudėkite, pavarinėkite kraują per visą organizmą bent kelias minutes kas valandą. Kelis kartus pritūpkite ir pašokite. Išjudinkite iš vietos tą smegenų-išangės ašį, kol viršutinis organas nesutekėjo į apatinio mazgus.
Tarpvietės raumenų silpnumas – dažniausiai vėlgi susijęs su jų nenaudojimu sėdinti ir nesportuojant.
Receptas: Kėgelio pratimai, lyg pabandymai raumenų pagalbą įsiurbti į save ką nors per aną galą. Padės ne tik hemorojaus profilaktikai, bet ir amžiaus sąlygotiems pokyčiams išvengti: vyrams išlaikyti potenciją, o moterims – gimdą savo viduje.
Baltoji rasė ir vyriška lytis. Čia svarbi ir genetika, ir įpročiai, ir elgesys: skirtingas tarpvietės raumenų naudojimas mylintis ir skirtingi higienos įpročiai. Prieš genetiką nepasišakosi, o štai raumenukus palavinti visada naudinga.
Higienos įpročiai. Per pigus – kietas, šiurkštus, draskantis, nemokamas, skirtas skaitymui, arba per brangus – impregnuotas, kvepiantis, spalvotas tualetinis popierius vienodai žaloja ne tokią jau, pasirodo, ir nejautrią vietą. Apsiprausimas su vandeniu arba vandenyje sudrėkintas tualetinis popierius yra žymiai geresnis sprendimas. Juk jeigu tą popieriaus pagalba nuvalomą produktą paliečiat su ranka – ranką plaunate, tai kodėl diskriminuojate savo paties odą kitoje vietoje? O apsiprausti kartą per savaitę po tekančiu vandeniu yra būtinas minimumas. Apklausos parodė, kad vidutinis europietis dažnai, o amerikietis dar dažniau, to nepadaro. Nu nu nu!
Muilas, kremas, tepaliukas visiškai nereikalingi profilaktikai. Muilas dirgina ir nereikalingai sausina. Tepaliukai ir kremukai – tik to atveju, jei juos Jūsų užpakaliukui paskyrė gydytojas. Režimas, meilė ir tekantis vanduo – viskas, ko reikia. Nepretenzinga ta vieta, dažnai net tokio dėmesio negauna.
Tupėjimas. Jokių laisvų ir maksimalų atvirumą pašnekovui demonstruojančių pozų. Vienintelė vieta, kurią reikia atverti per tas minutes – valomoji čakra.
Todėl receptas: sėdime tiesia nugara ir 45 laipsnių kampu sulenktomis šlaunimis. Didžiausias apačios atvėrimas didžiausiam išsivalymui. Ilgai neišsėdėsite? Ir nereikia.
Tuštinimosi įpročiai. Tikrai ne vienas šitą tekstą skaito ir spaudžia iš savęs ne vien piktus komentarus. Pamirškite gerus laikus, kai tualete buvo galima pereiti kelis piktų paukščių lygius ir sąlyginai ramiai pažiūrėti „Vikingų“ seriją. 3 minutės vienam kartui, pageidautina vienintelį kartą per parą. Tiek teleidžia ano galo gydytojai mėgėjams užblokuoti savo problemine kūno dalimi strateginę didelės šeimos ir biuro vietą.
Receptas: 3 minutėms pritupiat tada, kada tikrai norisi, o ne tada, kai į telefoną parsisiuntė nauja atrakcija.
Idealų hemorojaus profilaktikai tualetą mačiau vienoje oazėje Egipte, kai apsukrūs čiabuviai vežė prie piramidžių sutaupyti panorėjusius tautiečius, apeidami kelionių organizatorių. Nepaisant prabangaus patalpos apipavidalinimo, kukli skylė grindyse ir žarna su bėgančiu vandeniu apsiprausimui. Ir pritūpsi tinkama poza, ir ilgai nepasėdėsi, ir vienintelis būdas nepalikti ant savęs gyvenimo veiklos produkto – apsiprausti.
Per daug aštrus maistas. Aštrumą pajaučiame per skausmo receptorių dirginimą, toks savotiškas sado-mazo. Ir dirginami receptoriai visur, kur tik pipiro likučiai nukeliauja. Tad jei valgote per aštriai – tai ir tuštinatės per aštriai. Gerai prideginote liežuvį, sunkiai pakvėpavote ir maloniai išmušė prakaitas po meksikietiško troškinuko? Įeidami habanero ir jelapenas šiurkštokai pamylėjo burnos gleivinę, išeidami pamylės ir kitas vietas. O pažeista gleivinė ne pats geriausias pagalbininkas tvarkantis su hemorojumi.
Viskas tinka kaip pirminei – kad neatsirastų, taip ir antrinei – kad nebeatsirastų, profilaktikai. Netikiu, kad daugelis atsisakys šeimyninės picos ir galimybės pasislėpti nuo šeimos narių tualete, kol neapčiuops iššokusios, kraujuojančios, skausmingos ir trikdančios bet kokį gyvenimišką procesą alyvuogės įdomioje vietoje.
Bet ką daryti, kai visgi iššoko?
Vietinis gydymas. Dabar jau tepaliukai, kremukai ir žvakutės yra laukiami svečiai. Kaip nereceptiniai, taip ir receptiniai preparatai gali puikiai padėti susitvarkyti ir dažniausiai to užtenka. Homeopatijos tik nepatarčiau – kadangi homeopatai gydo maksimaliai praskiestais simptomų sukelėjais, tai tepaliuke turėtų būti jelapeno pipiras, laikraščio skiautė ir „Netflix“ prenumerata. Vonelės, arbatėlių pavilgai, žolelių nuovirai – viskas tinka, kas lengvai nuplaunama, nesmirdi ir nedirgina. Medus, krienai, suodžiai, dilgelės, spiritas ir višnevskio tepalas – netinka.
Tabletės ir piliulės. Dažniausiai naudojami augaliniai flebotonikai – vaistai, padedantys mūsų venoms atgauti tonusą ir pasitempti. Čia kaip su augančiu pilvuku: tol, kol raumenų jėgos užtenka įtraukti išdaviką, tol marškiniai atlaiko. Kai nebe – plyšta sagos ir irsta siūlės. Paūmėjimų metu naudojamos greitesnės schemos ir didesnė dozės, palaikymui dažniausiai užtenka 1-2 piliulių per dieną. Bet joks raumenukas ilgai nelaikys pilvo, jei tas nuolat kemšamas ir netreniruojamas. Didelio skirtumo tarp preparatų nėra, vėlgi, nepatarčiau rinktis homeopatinio dėl objektyvių priežasčių.
Chirurginis gydymas. Šiais laikais saugus, tausojantis ir greitas. Pasirenkamas, kai nepavyksta susitvarkyti su simptomais, kai kartojasi paūmėjimai nepaisant taikomo gydymo, arba kai atsiranda komplikacijos.
Nepavyksta sustabdyti kraujavimo? Nepavyksta numalšinti skausmo? Atsibodo apatinių tepliojimas ir diskomfortas? Laikas pasirodyti pas specialistą. Kad nereikėtų eiti ir nesmagiai jaustis du kartus – iškart paruoškite apžiūrimą vietą: ne vien nusiprauskite kartą per savaitę, bet ir kelias valandas prieš vizitą pasidarykte valomąją klizmutę.
Ta emociškai teigiama gaida ir baigsiu šiandienos pokalbį apie švarą. Likime gražūs ir švarūs ne tik savo išore, bet ir vidumi.
