Apie žaliavalgystę jau parašyta nemažai straipsnių, knygų ir netgi disertacijų. Kai kurie minėtų leidinių autoriai tvirtina, kad atsisakius mėsos galima pasveikti nuo daugelio ligų ir pasiekti aukštesnį dvasinį lygį.
Šiuo metu pasirodė tiek įvairių žaliavalgystės krypčių, kad darosi sudėtinga susigaudyti, rašo DELFI.ee.
Šiame straipsnyje pamėginsime išskirti pagrindines kryptis ir aptarti žaliavalgystės ypatumus.
Žaliavalgiai vegetarai visiškai nevartoja nei mėsos produktų, nei žuvies, bet valgo pieną ir pieno produktus. Pagrindinė tokios mitybos pasekėjų raciono dalis – vaisiai ir daržovės.
Visavalgiai žaliavalgiai valgo viską – mėsą, žuvį, kiaušinius, jūros gėrybes ir pieną. Minėtus produktus jie valgo žalius ir džiovintus. Šios mitybos krypties atstovai stengiasi termiškai apdoroti gyvūninės kilmės produktus, kad neužsikrėstų parazitais.
Yra žaliavalgiai veganai, ši kryptis griežtesnė už vegetarizmą. Jų racione nėra gyvūninės kilmės produktų, jie valgo tik augalinės kilmės termiškai neapdorotus produktus. Ši žaliavalgystės kryptis populiaresnė, turi nemažai pasekėjų.
Yra ir žaliavalgių, besimaitinančių tik žalia mėsa, žuvimi ir jūros gėrybėmis. Pastarųjų ne tiek daug. Augalinės kilmės produktų jie atsisako arba vartoja minimaliai.
Sudėtingiausia žaliavalgystės pakraipa – mityba vien vaisiais. Tokie žaliavalgiai valgo tik žalius vaisius, jų racione – vien uogos ir vaisiai. Kai kurių daržovių, kurios nėra vaisiai, negalima valgyti. Tai būtų bulvės, morkos, ropės, ridikai ir kopūstai. Jų racione visiškai nėra kruopų.
Kokie gi žaliavalgystės privalumai ir kam toks mitybos būdas tinkamiausias? Jei žmogus ligotas, serga nepagydomomis ligomis, perėjimas prie žaliavalgystės gali būtų labai veiksmingas. Kūnas išsivalo, prasideda savireguliacija ir atsinaujinimas.
Tokia mityba duoda puikių rezultatų sergantiems odos ligomis, ateroskleroze, hipertonija, inkstų ligomis, onkologinėmis ir širdies ligomis.
Žaliavalgystė ypatinga tuo, kad daugiau greičiau ateina sotumo jausmas, o žmogus jaučia jėgų antplūdį ir proto aiškumą. Laikui bėgant nelieka priklausomybės maistui, reikia mažiau miego.
Tiesa, gydytojai įspėja, kad prie žaliavalgystės reikia pareiti palaipsniui, be drastiškų žingsnių. Reikėtų pradėti nuo iškrovos dienų ir palaipsniui didinti jų skaičių.
Tokia mityba kategoriškai draudžiama sergantiems tulžies pūslės, kasos ligomis, turintiems skrandžio opą.
Taigi žaliavalgystė turi daugiau pliusų, nei minusų, tik viską reikia daryti palaipsniui, neforsuoti įvykių. Perėjimas sunkus ne tik fiziškai, bet psichologiškai, nes aplink labai daug pagundų.
