JAV žemės ūkio departamento užsakymu mokslininkai atliko tyrimą, kurio rezultatai atskleidė: dviejų riešutų kalorijų kiekis nėra toks, kaip skelbiama. Akademikai sako, jog tokia pati situacija gali būti ir su kitais produktais. Kitas tyrimas atskleidė, jog kalorijos žmonėms daro stipresnį psichologinį, o ne cheminį poveikį.
Kalorijos nėra vien kalorijos, teigia mitybos profesorius iš Purdue universiteto Rickas Mattesas. Tai tikrai daugiau nei vien gąsdinantys skaičiai.
Kalorijos istorija
Kalorija – šilumos matavimo vienetas, kurio pradžia siekia dar XIX a., kai 1824 metais šį terminą sugalvojo prancūzas Nicolas Clementas. Kalbant apie maistą, kalorija žymi šilumos kiekį, kurio reikia vienu laipsniu pagal Celsijų padidinti kilogramo vandens temperatūrą.
Mokslininkas iš Amerikos Wilburas Atwateris jau XIX a. pabaigoje kalorijas naudojo kaip maisto sukuriamos energijos vienetą, teigia Davidas Baeris iš JAV žemės ūkio departamento tyrimų tarnybos.
Tiek seniau, tiek dabar kalorijos skaičiuojamas dar 1790 metais prancūzo mokslininko Antoine Lavoisier sugalvotu metodu. Nedidelis kiekis produkto, kurio kaloringumas ir skaičiuojamas, patalpinamas į prietaisą, iš pirmo žvilgsnio primenantį greitpuodį. Į prietaisą pumpuojamas grynas deguonis, maisto produktas užsidega. Termometras matuoja į aplinką išskiriamą šilumą – taip ir suskaičiuojamos kalorijos.
„Šis prietaisas dar vadinamas tiesiog bomba, nes maistas tiesiogine to žodžio prasme sprogdinamas, fiksuojama išskiriama šiluma, ji išmatuojama. Kalorijos tai šiluma. Tiesiog skaičiuojama, į kokį kiekį šilumos pavirsta deginamas maistas“, - sako mitybos profesorė Susan Roberts iš Tufts universiteto Bostone.
Užburtas ratas
Jeigu ant picos pakuotės nurodyta, jog joje yra 800 kalorijų, tai tikrai nereiškia, jog jūsų organizmas visus 800 kalorijų ir perdirbs.
Ne visas maistas suvirškinamas. Tai, kas nesuvirškinama, iš organizmo pašalinama su išmatomis. Dalis maisto suteikia energijos, būtinos valgymo procesams – pavyzdžiui, kramtymui. Tai vadinamoji metabolizmui skirtoji energija.
Jos kiekį maiste nustatyti itin sunku. Reikia matematinių proteinų ir angliavandenių skaičiavimų bei riebalų kiekio dauginimo algoritmais, kuriuos ir sudarė Wilburas Atwateris, jie dar vadinami Atwaterio veiksniai. Tačiau ir tokie skaičiavimai ne visada gali pateikti aiškų atsakymą. D. Baerio laboratorija tuo įsitikino atlikusi tyrimą su dviem riešutais.
Buvo rasta 18 savanorių, tris savaites jie turėjo laikytis bazinio mitybos režimo. Po dešimties dienų, kai savanoriai jau buvo pripratę prie naujos mitybos sistemos, racionas buvo praturtintas riešutais. Mokslininkai reguliariai tyrė tyrimo dalyvių šlapimo ir išmatų mėginius.
Žinodami, koks maistas pateko į ir iš organizmo, mokslininkai galėjo tiksliai nustatyti riešutų metabolizmo energiją. Skaičiai, nurodomi ant maisto pakuočių – metabolizmo energija, apskaičiuota pagal Atwaterio veiksnius.
Eksperimento metu tiesiog buvo ir nepanaudotų kalorijų skaičius.
D. Baeris išsiaiškino, jog įprastas kalorijų skaičiavimas, taikomas pistacijoms, pateikia per didelius skaičius – 5 proc. daugiau nei riešutai turi iš tikrųjų. Kalbant apie migdolus, skirtumas siekia 20 proc. Mokslininkas mano, jog neatitikimus sukelia riešutuose esanti nesuvirškinama ląsteliena.
Kalorijų žaidimai
Mokslininkai jau kurį laiką žino, jog maisto forma itin svarbi. Žmonės įsitikinę, jog kietas maistas suteikia didesnį sotumo jausmą nei skystas (kad ir ką sakytų kalorijos).
Purdue universiteto mokslininkai panoro sužinoti, ar tai tiesa.
„Esame įsitikinę, jog alkis sumenks mažiau, sunkiau bus pajusti pilnumą, jeigu manome, jog maistas bus skystas, o ne kietas. Šiuo atveju svarbiausias žodis yra „manome“, - teigia R. Mattesas.
Purdue mokslininkai 52 tyrimo dalyviams pranešė, jog jie gers vyšnių skonio skystį, kuris skystą pavidalą išlaikys ir jų organizme. Kitą dieną mokslininkai neva į patį skystį įdėjo cheminės medžiagos, kuri nedelsiant skrandyje skystį privers sukietėti.
Iš tikrųjų abiem atvejais savanoriai gėrė tą patį skystį be jokios cheminės medžiagos, skrandyje jis ir liko skystas. Savanoriai tik manė, jog jis sukietėjo. Triuką mokslininkai pavadino „kognityvine manipuliacija“.
Pirmuoju atveju savanoriai teigė jautę mažesnį sotumą. Antruoju atveju jautėsi sotesni ir labiau patenkinti. Skystį organizmas perdirbo žymiai greičiau, nes organizmo chemija į jį reagavo kaip į skystį ir įsisavino mažiau kalorijų.
Tyrimo rezultatai skelbia leidinyje „Americal Journal of Clinical Nutrition“.
S. Roberts vis tiek mano, jog kalorijos labai svarbios.
„Aplinkui tiek daug nesveiko maisto, porcijos vis didėja, taigi vienintelis būdas priversti žmones rūpintis savo svoriu ir gera savijauta – liepti stebėti, ko ir kiek deda į burną“, - teigia profesorė. O tam reikia skaičių, nes, net jeigu esate mitybos specialistas, tiksliai iš akies pasakyti, kiek viename ar kitame produkte yra kalorijų, praktiškai neįmanoma.
