JAV mokslininkai nustatė, kad tiems Indijos, Afrikos ir Rytų Azijos gyventojams, kurie iš kartos į kartą praktikuoja vegetarišką gyvenimo būdą, išsivystė viena geno variacija, arba alelis, rašo independent.co.uk.
Kornelo universiteto mokslininkų aptiktas genas augalinės kilmės maistą valgantiems žmonėms padeda suskaidyti omega – 3 ir omega – 6 riebiąsias rūgštis į junginius, kurie gerina smegenų vystymąsi ir kontroliuoja organizmo uždegiminius procesus.
Panašią geno variaciją mokslininkai aptiko ir pas Grenlandijos inuitus, kurių mitybos pagrindą sudaro žuvis ir jūrų augalai.
Tačiau vegetariškoji šio geno variacija taip pat skatina organizmą gaminti itin daug arachidono rūgšties, kuri didina organizmo polinkį uždegimams ir yra siejama su širdies ligomis bei vėžiu, pažymi „The Telegraph“.
Tai gali būti žalinga sveikatai, jei tokį geną turintis žmogus vartoja itin daug tam tikrų augalinių aliejų, pavyzdžiui, saulėgrąžų aliejaus, nes tokiu atveju organizmas kur kas greičiau riebiąsias rūgštis paverčia arachidono rūgštimi.
Žmonių mitybos profesorius Tomas Brenna iš Kornelio universiteto „The Telegraph“ sakė: „Tokių žmonių organizme augaliniai aliejai greičiau virsta uždegimus skatinančia arachidono rūgštimi, kuri didina lėtinio uždegimo, siejamo su širdies ligų atsiradimu, pavojų ir pasunkina vėžį“.
T. Brenna sako, kad tai gali būti vienas iš veiksnių, kodėl besivystančių šalių gyventojai, valgantys daug augalinio maisto, serga lėtinėmis ligomis.
Jis pridūrė, kad dėl šio geno nerimaujantys vegetarai turėtų vartoti tuos augalinius aliejus, kurie turi mažai omega – 6 rūgščių, pavyzdžiui, alyvuogių aliejų.
Šias išvadas, paskelbtas žurnale „Molecular Biology and Evolution“, mokslininkai padarė ieškodami vegetariško alelio 234 vegetarų indų ir 311 amerikiečių, valgančių standartinį maistą, organizmuose. Jie nustatė, kad tokį alelį turėjo 68 proc. indų ir 18 proc. amerikiečių.
Šie rezultatai buvo įvertinti kartu su duomenimis iš 1000 Genomų projekto, kuris nustatė, kad tokia geno variacija būdinga 70 proc. pietų azijiečių, 53 proc. afrikiečių, 29 proc. rytų azijiečių ir 17 proc. europiečių, kurių mitybos pagrindą daugiausia sudaro mėsa ir krakmolas.
„Šiaurės europiečiai nuo seno yra įpratę vartoti daug pieno ir iš pieno jie pasisavina pakankamai galutinių produktų ilgos grandinės riebiųjų rūgščių apykaitai, todėl jiems nereikia didinti pajėgumų skaidant šias riebiąsias rūgštis“, - sakė vienas iš studijos autorių Kaixiong Ye.
Neseniai Oksfordo mokslininkų aptiktas tyrimas parodė, kad iki 2050 metų kasmet būtų galima išgelbėti milijonus gyvybių, jeigu žmonės pereitų prie vegetariškos mitybos.
Tyrimo, kurį atliko Oksfordo Martino maisto ateities programa, vadovas, daktaras Marco Springmannas pabrėžė, kad žmogaus mityba daro didelę įtaką jo sveikatai ir aplinkai.
„Nesubalansuota mityba, kurioje būna mažai daržovių bei vaisių ir daug raudonos ir apdorotos mėsos, visame pasaulyje ir daugumoje regionų yra atsakinga už didžiausią sveikatos sistemos naštą“, - teigė jis.
