Ar gali patys miestai tapti draugiškesni sveiką gyvenimo būdą pasirinkusiems miestiečiams ir kaip šiame kontekste atrodo Lietuvos sostinė – apie tai kalbamės su mediku, akademinės visuomenės atstovu ir VUL Santariškių klinikų vadovu akademiku profesoriumi Kęstučiu Strupu. Pasak jo, sąlygos sportui ir aktyviam laisvalaikiui mieste akivaizdžiai gerėja.

– Ko, Jūsų manymu, reikia, kad žmonės galėtų pilnavertiškai rūpintis savo sveikata? Ar Vilnius tai turi?

Visiems, kurie daugiau keliauja po pasaulį ir ypač kitų šalių sostines, turbūt teko pastebėti, kad užsienyje geriau išvystyti dviračių takai. Kita vertus, būtų neteisinga nepastebėti, jog bendra situacija Vilniuje palaipsniui gerėja: kiek žinau, jau parengti dviračių takų plėtros projektai, sėkmingai įdiegta oranžinių dviračių sistema.

Antrasis aspektas – tai sporto aikštynai. Norintiems žaisti futbolą, krepšinį ar tenisą, yra pakankamai mažai vietų miesto centre, kurios suteiktų tam galimybę. Visi aikštynai dažniausiai telkiasi kažkur šalia miesto arba jo pakraštyje. Nors jų skaičius ir kokybė gerėja, o patys aikštynai – sparčiai didėja, tačiau bendras jų trūkumas vis dar egzistuoja.

– Kokios permainos per pastaruosius metus įvyko sveikatingumo, ligų prevencijos bei profilaktikos srityje Vilniuje?

Kęstutis Strupas
Vienas iš pagrindinių yra tas, kad sveika gyvensena tampa mada. Šiuo klausimu turime padėkoti miesto valdžiai, kad ji skatina įvairaus amžiaus žmones sportuoti bei domėtis sveiku gyvenimo būdu. Džiugu, jog mieste daugėja maratonų bei pusmaratonių, auga viešų ir nemokamų mankštų skaičius, o visų šių sveikatinimo iniciatyvų Vilniuje organizatorius yra savivaldybės finansuojama VšĮ „Sveikas miestas“. Tai – tikrai reikalinga, nes tik tokios iniciatyvos skatina žmones įsitraukti į sportą ir aktyvų gyvenimo būdą.

– Kiek žmogui reikia skirti laiko savo sveikatos profilaktikai, sportui? Kur geriausia tokiu sportu užsiimti?

Nustatyto laiko nėra, bet reikia tiek, kiek leidžia ir nori jo organizmas. Vietą reikia rinktis pagal tai, ką žmogus nori sportuoti, kokia veikla užsiimti. Griežtos kontrolės nėra. Svarbu, kad žmogus sportuotų ir jaustųsi laimingas bei patenkintas. Tai neturėtų būti prievolė ar kančia.

- Kaip skirti dėmesio savo sveikatai bei gyvensenai žiemą? Kur geriausia tai daryti vilniečiams?

Svarbiausia nepamiršti, kad reikia sportuoti nuolat, o ne vieną kartą per metus. Vietą renkamės pagal tai, kur gyvename. Pavyzdžiui, aš renkuosi žiemos sporto malonumus Verkių parke, prie Žaliųjų ežerų. Tačiau dabar Vilniuje yra atsinaujinusi Liepkalnio slidinėjimo trasa, kurioje sudarytos puikios sąlygos sportuoti žiemą. Taip pat mane maloniai nustebino miesto valdžios požiūris į tai. Kai paskaitai, ką jie planuoja, iš karto pastebi, kad valdžia galvoja apie aktyvų gyvenimą ir žiemos metu. Kaip medikas, galiu dėl to tik pasidžiaugti.

– Ar teigiami pokyčiai matyti kalbant apie Santariškių klinikų pacientus?

Statistinio tyrimo neturime, tačiau teko pastebėti, kad vilniečiai pradėjo labiau rūpintis savo sveikata. Be to, sportuojantys žmonės gali lengviau pamiršti visus rūpesčius ir problemas ar aktyviau kovoti su patiriamu stresu. Moksliškai yra įrodyta, kad sportuojantys žmonės rečiau serga širdies ir kraujagyslių ligomis. Sportas gerina medžiagų apykaitą, neleidžia susidaryti antsvoriui.

– Ar sportas gali užkirsti kelią ligoms, dėl kurių vėliau tektų kreiptis pagalbos į medikus?

Visais šimtu procentų taip. Sportas gerina imuninę sistemą, kuri leidžia greičiau kovoti su aplankiusiomis ligomis arba jų visai išvengti.

Daugiau įdomių ir vertingų sveikatos, psichologijos naujienų – mūsų „Facebook“ paskyroje. Prisijunk ir apie viską sužinok pirmas!


Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (11)