„Stresą mums kelia viskas: vėluojam į darbą, darbe kas nors nesiseka, viršininkas barasi, vaikai neklauso... Visa tai mumyse ir palieka, atsispindi kūne, nes žmogaus siela ir kūnas yra visiškai neatskiriami dalykai. Nėra tokio jausmo, kuris neatsispindėtų mūsų kūne. Kiekvieną sujudina mūsų endokrininė sistema, kraujotakos sistema.
Pasikeičia kraujo sudėtis, įsitempia raumenys. Ir jei įtampa ir emocijos trunka pernelyg ilgai, o mes neturime progos atsipalaiduoti, ilgainiui kūnas sustabarėja, įgauna raumenų šarvą, pakinta žmogaus laikysena. Kito žmogaus kūnas atvirkščiai, būna perdaug įsitempęs, veidas įgauna tam tikrą kaukę. To priežastis visada yra psichika, įtampa, nerimas, nuoskaudos, baimės“, – kalba E. Mirončikienė.
Kultūringas žmogus užgavusiajam negali kirsti atgal ir primityviai, tarsi viduramžiais, atsikratyti blogos emocijos. Šiuolaikinis gyvenimo būdas verčia ieškoti kompromisų. Daugelis juos suranda, bet dėl to nėra ir neatrodo laimingi.
„Ar žmogus laimingas, ar nelaimingas, galima pamatyti iš jo išvaizdos. Nereikia būti specialistu profesionalu, kad pamatytum – štai švytintis laimingas žmogus, viskas jo gyvenime gerai. Ir štai yra prislėgtas, nelaimingas. Visa tai matosi iš žmogaus laikysenos. Žmogus gali būti susigūžęs, sulinkęs, pavargęs – taip, tarsi didžiulė našta slėgtų jo pečius. Jis gali būti pasitempęs, gali būti įsitempęs, sugniaužęs kumščius, sulenkęs alkūnes. Jis gali būti tiesus, atsipalaidavęs“, – pastebi LRT televizijos laidos „Stilius“ pašnekovė.
E. Mirončikienė atkreipia dėmesį ir į žmogaus veidą, kuriame yra be galo daug raumenų. Specialistė sako, kad visi veido ir kaklo raumenys taip pat reaguoja į mūsų išgyvenimus.
„Jei išgyvenimai būna pastovūs, ilgalaikiai, raumenys susitraukia. Raumenys, kurie nenaudojami, atrofuojasi. Tuomet žmogus įgauna kokią nors jam būdingą charakteringą kaukę. Vienų tai būna rūpestingos mamos kaukė, kitų – susirūpinusių žmonių. Kaukių yra labai daug. Viskas sustabarėja žmogaus veide ir matosi jo problemos“, – kalba psichokosmetologė.
Specialistai tikina, kad raumenys yra išdavikai, atspindintys mūsų emocijas ir parodantys daugiau, nei norėtume. E. Mirončikienė prasitaria, kad pabendravusi su žmogumi gali susakyti jo problemas. Pavyzdžiui, mato, kad veide pernelyg įsitempęs depresijos, puikybės raumuo, pernelyg ryški rūpesčio raukšlė kaktoje. Visa tai pamažu keičia ir veido bruožus.
„Kramtomasis raumuo eina nuo skruosto iki žandikaulio apačios, tad jei žmogus pastoviai jaučia įtampą, nerimą, pyktį, vadinasi, jis nuolat būna įsitempęs. Ilgainiui tai tampa įpročiu, sutrinka žmogaus kraujotaka, limfos nutekėjimas – žandikaulis negauna pakankamo maitinimo, pradeda tirpti, sumažėja jo masė ir atsipalaiduoja daug odos, kuri nutįsta, nukara.
Kosmetologai siūlo įvairius stebuklingus kremus, padedančius tą odą patraukti – jie visa kaltę suverčia odai, bet iš tikrųjų oda yra visiškai niekuo dėta. Tiesiog keičiasi mūsų kaukolė. Tai matyti žiūrint į suaugusiuosius ir senukus – matome, kokie jie yra, kad pasikeičia jų veido bruožai, kaukolė, žandikaulis, kakta. Viskas dėl nuolatinės įtampos, agresijos“, – pabrėžia pašnekovė.
Kiekvienas galime prisiminti savo vaikystę ar paauglystę ir pasakyti – buvome linksmi ir smagūs kvatokliai. Bėgant metams tapome rimtesni, atsakingesni, santūresni. Sulaukę brandaus amžiaus, patekę į juokingą situaciją, tesugebame išspausti kreivą šypseną.
„Vaikai savęs taip neriboja. Jie žiūri į pasaulį plačiai atmerktomis akimis, jie stebisi viskuo. Vaikams visas pasaulis atrodo kaip stebuklas. Jų žiedinis raumuo būna atsipalaidavęs, įsitempęs, funkcionuoja harmoningai. Ilgainiui mes pasidarome nuobodūs: nepastebime stebuklų, nematome tiek džiaugsmo, kiek matėme vaikystėje. Mūsų akies plyšys mažėja. Mes vis daugiau žiūrime žemyn, vis galvojame apie rūpesčius, problemas – akies plyšys mažėja, vieni raumenys nuo ilgo sėdėjimo prie kompiuterio per daug tempiasi, nenaudojami atrofuojasi. Tuomet mūsų akys tampa pavargusios, pasensta, suglemba“, – atkreipia dėmesį psichokosmetologė E. Mirončikienė.
Ji taip pat tikina, jog ilgainiui mūsų burnos tampa plyšiais.
„Burna susispaudžia. Pasikeičia nosies forma: nosies galiukas nusileidžia žemyn. Pasikeičia visas kontūras, atsiranda dvigubas pagurklis. Kodėl jis atsiranda? Be abejones, esame linkę dėl to kaltinti savo amžių, bet ne tik amžius čia kaltas. Sakykim, kaklas lygiai taip pat reaguoja į mūsų išgyvenimus. Juk yra sakoma: nurijau nuoskaudą. Ir kaip dažnai, kai žmonės nori verkti, sulaiko tą norą – tai užspaudžia mūsų kaklą. Tuomet kaklo raumenys susispaudžia, spazmuoja ir tempia odą žemyn. Nelieka gražaus jaunatviško kontūro“, – konstatuoja psichokosmetologė.
Įdomu tai, kad mūsų emocijas, pasak specialistės, valdo ne tik smegenys – jausmai tūno ir kitose kūno vietose. Nerimas – krūtinėje ir pilve. Baimė – pilve. Pečių srityje – gebėjimas save kontroliuoti, atsakomybė, pareigų našta. Kakle kaupiasi užslopintos nuoskaudos, sugniaužtuose kumščiuose, žandikauliuose – nuslopintas pyktis ir agresija. Tačiau svarbu žinoti, jog pradėjus mankštintis, užburtas ratas nutraukiamas, neigiami jausmai slopsta.
„Jei tik mankštinsime raumenis, eisime į sporto klubą, be abejo, visą laiką kovosime su pasekmėmis. Bet reikia bandyti paveikti priežastis. Jei žmogus turi kokių nuoskaudų, reikia pabandyti jų atsikratyti. Žmogus turėtų suprasti, kad jei jį kas nors erzina namuose, darbe, apskritai jei jį daug kas erzina aplink, vadinasi, jame yra daug susierzinimo, jis yra irzlus. Jei žmogų pykdo tai, ką jis mato televizijos ekrane, pykdo kaimynai ir politikai, – viskas jį pykdo, vadinasi, jame labai daug pykčio. Jis yra piktas. Jei jį kamuoja nerimas, jis nerimauja dėl vaikų, tėvų, dėl atlyginimo – jis yra nerimastingas“, – pastebi E. Mirončikienė.
Plastikos chirurgai ir kosmetinės priemonės – ne išeitis
Pasak jos, tai tik įrodo, kad žmogus yra vientisas ir nedalomas. Jis yra ne tik kūnas, bet ir siela. Jeigu siela nerami, pavargusi, žmogus negali būti sveikas ir gražus. To neneigia net plastikos chirurgai, vietoj operacijų rekomenduojantys fizinius pratimus.
„Pirmieji plastikos chirurgai pastebėjo, kad ne visada plastinė operacija gali padėti – dažnai tereikia sustiprinti raumenis. Juk buvo pastebėta, kad balerinos labai ilgai išsaugo kūno grožį ir jų amžių išduoda tik veidas. Taigi veidą taip pat reikia mankštinti, jei norite būti gražūs. Mankštinti, jei jūsų emocijos yra ribotos, jei jūs nežiūrite į gyvenimą kaip į stebuklą (kaip tai daro mažas vaikas), jei jūs neišgyvenate viso spalvų spektro, kurį turi išgyventi žmogus – ir džiaugtis, ir liūdėti, ir mylėti, ir nekęsti, ir pykti, ir atleisti. Jei žmogus jaučia visus tuos jausmus, jis aktyvuoja visus raumenis. Ir jo veidas ilgai būna gyvas, jaunatviškas“, – sako E. Mirončikienė.
Pašnekovė pabrėžia, jog kosmetikos priemonės ir kremai veido odos būklę pagerina tik laikinai. Amžių išduoda ne oda, kuri ir jaunystėje gali būti ne itin graži, bet veido kontūras ir reljefas. Be to, kosmetiką mums peršantys kosmetologai, pasak pašnekovės, nepasako visos tiesos.
„Jie nepasako, kad mūsų oda nėra absorbcijos organas – ji nėra organas, per kurį galima maitinti savo organizmą. [...] Labai nedaug medžiagų patenka į gilųjį odos sluoksnį. Vis dėlto mūsų odos būklė priklauso nuo to, kaip ji yra maitinama: kokia yra kraujotaka, ar kraujas pakankamai aprūpina ją maisto medžiagomis, ar su venomis viskas gerai, ar limfagyslės nėra užspaustos. Jei raumenys yra atsipalaidavę, odos maitinimas yra geras, jei žmogus taisyklingai maitinasi, be abejonės, tada galime tikėtis, kad oda bus jauna ir graži“, – pabrėžia psichokosmetologė.
Ji apgailestauja, kad šiuolaikinis žmogus ne tik užsiėmęs ir įsitempęs, bet ir tingus. Dažniau visur ieškantis stebuklo. Nuėjęs pas gydytoją nori stebuklingos piliulės ir akimirksniu pasveikti, sužinoti magišką dietą ar jauninančią procedūrą.
„Mes lygiai taip pat ieškome stebuklo, ieškome stebuklingos tabletės – norime atrodyti gražūs, nueiname pas plastikos chirurgą ir jis mus patvarko. Bet iš tikrųjų plastikos chirurgas gali pašalinti odos perteklių, bet jis nepakeis mūsų raumenų“, – sako psichokosmetologė E. Mirončikienė.
Pašnekovė taip pat kritiškai pasisako apie botulino injekcijas. „Yra atlikti eksperimentai ir rasti reikšmingi skirtumai tarp žmonių, kurie naudojo botulino injekcijas ir tų, kurie nenaudojo. Pasirodo, žmonės, kuriems yra nujautrintas veidas ir tam tikri mimikos raumenys, blogiau suvokia kitų emocijas. Vadinasi, jei nujautrins kokį kaktos raumenį, kuris rodo susigraudinimą, nerimą, vadinasi, tokie žmonės tuos jausmus mažiau atpažįsta kituose. Žmogaus veidas taps kaip kaukė: jis bus neišraiškingas, negyvas. Toks žmogus ir kitame žmoguje jausmų negalės įžvelgti“, – perspėja specialistė.
Moterims, sulaukusioms tam tikro amžiaus, kūne ir veide pastebinčioms vis daugiau raukšlių, E. Mirončikienė pataria neskubėti pas plastikos chirurgus. Pirmiausia, anot specialistės reikia lėtinti gyvenimo tempą, susirūpinti mityba, fizine forma, o svarbiausia – dvasine sveikata, tarsi balasto atsikratyti blogų emocijų.