Karštis jau tampa nauju širdies ligų rizikos veiksniu
Pasak profesoriaus, karštis dėl klimato kaitos jau tampa nauju širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniu. Žmogaus kūnas tokiam karščiui nėra prisitaikęs.
Pirmiausia, kas nutinka su organizmu, kai prasideda karštis, yra gausus prakaitavimas. Taip pats kūnas bando apsisaugoti ir visus skysčius atiduoda prakaitavimui. Prakaituojant netenkama svarbių elektrolitų. Dėl to žmogus pradeda jausti silpnumą, nukrenta kraujospūdis.
Į per mažą elektrolitų kiekį sureaguoja ir širdis, atsiranda permušimai. Dėl skysčių netekimo padidėja kraujo klampumas – tai itin pavojinga vyresniems ir jau sergantiems žmonėms.
„Ilgainiui organizmas turi mobilizuotis, nes pajaučia, kad pakito skysčių tūris. Tada pradeda spazmuoti ir susitraukti smulkiosios kraujagyslės. Taigi, kai karštis daugiau nei 30 laipsnių, kūną turime saugoti nuo tokios temperatūros ir kuo daugiau laiko praleisti pavėsyje“, – sakė prof. R. Kubilius.
Kaip pasakojo gydytojas, neseniai Ispanijos ir Portugalijos medikai apibendrino duomenis, kad per trečią karščiausią liepos savaitę buvo pastebėtos papildomos daugiau nei 2 tūkstančių pacientų mirtys. Prancūzijos skubiosios pagalbos medikai pastebėjo, kad tūkstančiais išaugo besikreipiančių į skubiosios pagalbos skyrius, dauguma buvo vyresni nei 65 metų amžiaus.
Karščiui jautriausios grupės yra kelios. Pirma – vaikai iki 5 metų, jiems termoreguliacinis centras dar nėra susiformavęs. Be to, gydytojas pastebi, kad Europoje dėl karščio registruotos ir jaunų iki 13 metų vaikų mirtys.
Antra grupė yra širdies ir kraujagyslių ligas turintys vyresni pacientai. Kaip rizikos grupė išskiriamos ir nėščiosios.
„Kiekvienas vyresnis nei 65 metų pacientas arba tas, kuris jau turi diagnozuotą širdies ligą, reguliariai vartoja vaistus, jau turi didesnę riziką dėl karščio. Karštis yra didelis rizikos veiksnys, kuris skatina perteklinį skysčių ir elektrolitų netekimą.
Net jei organizmas buvo adaptavęsis ir veikė stabiliai, karštis vėl gali išbalansuoti. Pradeda svyruoti kraujospūdis ir tai gali iššaukti naujų ligų atsiradimą ar simptomų paūmėjimą“, – kalbėjo prof. R. Kubilius.
Dažnai tokie pacientai, kai atvyksta į skubiosios pagalbos skyrius, pasak profesoriaus, pabrėžia, kad neapskaičiavo savo pajėgumų, ilgiau buvo lauke, o grįžus namo pasijuto blogai.
Gydytojas pasakoja, kad kalbant apie karštį dažniausiai galvojame tik apie tiesioginę saulę. Visgi gydytojai pastebi pacientus, kurie pasijuto blogai ne tik dėl saulės, bet ir dėl karštų patalpų.
Pavojingas elektrolitų sumažėjimas
Tuo metu jauni žmonės dažniausiai kreipiasi dėl sumažėjusio elektrolitų kiekio organizme. O jį atstatyti darosi vis sunkiau, net ir vartojant maisto papildus.
„Praėjusią savaitę kreipėsi nemažai jaunų žmonių, kurie save laikė sveikais. Pagrindinė priežastis buvo tokia, kad jie nekeičia savo dienos rutinos ir vėliau pradeda skųstis įvairiais permušimais širdies plote, kraujospūdžio svyravimais. Nepavyksta užtikrinti svarbių mikroelementų, tai yra kalio, natrio koncentracijos kraujyje“, – sakė profesorius.
Pasak profesoriaus, žmonėms reikia vis didesnių pastangų užtikrinti tinkamą skysčių suvartojimą. Geriausia, kad vanduo būtų mineralizuotas.
„Vyresnio amžiaus žmonėms, priešingai nei įprastai, patariame vartoti sūresnį maistą, nes prakaituojant netenkama natrio. Pirmasis simptomas, kai vyresniems žmonėms pritrūksta elektrolitų, yra pažintinių funkcijų sutrikimas, nesiorientavimas aplinkoje“, – sakė profesorius.
Jei žmogus jau turi arterinę hipertenziją, padidėjusį cholesterolį, karštis gali išprovokuoti širdies ligos pradžią.
„Jau pastebėjome pacientus per magnetines audras ir matome, kad klimato reiškiniai labai reikšmingai veikia žmones. Ypač, jei jie jau turi rizikos veiksnių. Dabar jaunų pacientų, besikreipiančių dėl širdies, yra žymiai daugiau nei birželio mėnesį, kai tokių karščių dar nebuvo“, – kalbėjo prof. R. Kubilius.
Pašnekovas pasakoja, kad pirmą kartą atsiradę permušimai jaunus žmones išgąsdina itin smarkiai. Tai ir priverčia ieškoti pagalbos.
Net jei jaunas žmogus stengiasi saugotis nuo karščio, pirmieji simptomai vis tiek gali atsirasti. Tai gali būti dieglys krūtinės plote, širdies „persivertimas“, naktį nubudimas dėl širdies simptomų.
„Tai gali būti pirmieji simptomai, kurie rodo, kad trūksta elektrolitų ir reikia kreiptis į šeimos gydytoją“, – sakė prof. R. Kubilius.
Sutrikusi orientacija aplinkoje – pirmas perkaitimo požymis
Po karštos dienos vakare gali pasireikšti didesnis blogumas, silpnumas, žmogus tarsi neranda sau vietos, jaučiama didelė apatija, raumenų silpnumas. Tai irgi pirmieji požymiai, kad esame paveikti karščio.
„Ypatingai norėčiau atkreipti dėmesį į vyresnio amžiaus pacientus. Jie neretai yra nekritiški aplinkai, todėl turime nemažai pacientų, kurie ir namiškiams yra tikras iššūkis. Juos tenka priverstinai kontroliuoti, kad suvartotų pakankamai skysčių. Dėl neveikiančio termoreguliacijos centro jie nejaučia troškulio“, – kalbėjo profesorius.
Įdomu tai, kad kai žmogui jau norisi atsigerti vandens ir jaučiamas troškulys, tai yra signalas, kad kūnas neteko apie 0,5 l skysčių. Tad artimiesiems reikėtų aktyviai rūpintis vyresniais žmonėmis.
„Jei pacientui per karščius atsirado netipiniai simptomai, kurių anksčiau nebuvo, visais atvejais reikia kreiptis į gydytojus. Kartais sakoma, kad toks karštis yra beprecedentinis stresas organizmui. Karštis gali duoti pradžią naujoms ligoms“, – sakė profesorius.
Pasak prof. R. Kubiliaus, neseniai į skubios pagalbos skyrių kreipėsi 90 metų pacientė.
„Ji buvo labai aktyvi ir kasdien nueidavo bent 10 tūkstančių žingsnių. Pasikeitus aplinkai neįvertino, kad lauke yra 30 laipsnių karštis. Artimieji, paskambinę vakare, pastebėjo, kad ji nesiorientuoja. Įtarėme, kad gali būti ūmus galvos kraujotakos sutrikimas. Ji skubiai nuvežta į priėmimo skyrių. Ten paaiškėjo, kad vaikščiojimo metu smarkiai sumažėjo elektrolitų kiekis.
Pirmiausiai į tai sureagavo galvos smegenų funkcija. Ši istorija baigėsi labai sėkmingai, nes pacientė tą patį vakarą grįžo į namus“, – sakė pašnekovas.
Tad aktyvią veiklą karščių metu reikėtų atidėti į ankstų rytą arba vėlų vakarą. Gydytojas primena, kad ir Tokijo Olimpinėse žaidynėse dėl didžiulio karščio bėgimas buvo perkeltas į 5 valandą ryto, kad bėgikai būtų apsaugoti nuo žalojančio karščio poveikio.
Gydytojas primena, kad padidintas kraujospūdis ar per aukštas cholesterolis nėra jaučiami, nors kelia didžiulę grėsmę. Net jei cholesterolis padidėjęs kelis kartus, žmogus jo vis tiek nejaus. Tad itin svarbu pasitikrinti profilaktiškai – visi vyrai, sulaukę 40, o moterys 55 metų, turi atvykti pas šeimos gydytoją. Jis nustatys riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.
„Sulaukęs 60-ies jau kiekvienas aktyviai turėtume ieškoti širdies ligos, nes kokios nors išeminės širdies ligos užuomazgos jau bus mūsų kraujagyslėse“, – sakė prof. R. Kubilius.
