Tačiau po 10 minučių jai pradėjo trūkti oro. J. Sanders iš pradžių manė, kad ją dusina dėl laidotuvių keliamų emocijų. Tačiau netrukus tapo aišku, kad problemas kelia ne išgyvenimai, bet astmos priepuolis, rašo dailymail.co.uk.

J. Sanders prieš kelis metus jau buvo diagnozuota švelni šios ligos forma, tačiau šį kartą astma ją sugriebė visu stiprumu.

„Skubiai buvau nugabenta į vietos ligoninę, kur man davė specialaus aerozolio, tačiau šis priepuolis mane išgąsdino“, - sakė 44 metų dviejų vaikų motina iš Ruislipo Šiaurės Londone.

Moteris jau anksčiau buvo patyrusi vieną priepuolį, kai išgėrė aspirino. Po antrosios atakos jos gydytojas perspėjo, kad ji gali būti alergiška aspirinui bei ibuprofenui, nes žmonės paprastai būna alergiški abiem šiems medikamentams.

Alergija tokiems vaistams nuo skausmo kaip ibuprofenas ir aspirinas pasitaiko dažnai, sako ekspertai. Ji gali pasireikšti suaugus, dažnai tiems žmonėms, kurie daug metų vartodavo šiuos vaistus be jokių problemų.

Tai ne vieninteliai medikamentai, galintys kelti rūpesčių. Vis dažniau pasitaiko ir alergijų antibiotikams, kurios būdingos maždaug 10 proc. žmonių. Kai kurie pacientai būna alergiški bendrajai anestezijai. Pastaroji būklė gali būti pavojinga gyvybei.

„Atsiranda daug pacientų, turinčių alergiją vaistams, ir pastaraisiais metais jų skaičius didėja, - sakė alergologė Pamela Ewan iš Adenbruko ligoninės Kembridže. - Tokios alergijos atsiranda netikėtai. Žmonės paprastai daug metų sėkmingai vartoja vaistus ir staiga juos ištinka problemos“.

Tokią tendenciją ji siejo su geresnėmis gydytojų žiniomis, taip pat vis didesniais kiekiais piliulių, kuriuos žmonės suvartoja per savo gyvenimą. Tai itin aktuali problema anibiotikų atveju, nes alergijos rizika didėja kartu su vartojimu – kuo daugiau vaistų geri, tuo didesnė tikimybė išsivystyti alergijai.

„Gydytojai skiria pernelyg daug antibiotikų. Tai skatina ne tik naujas superbakterijų rūšis, bet ir alergines reakcijas į juos“, - teigė P. Ewan.

Tarp antibiotikų, dažniausiai sukeliančių alergiją, yra penicilinas, eritromicinas ir cefalosporinai. Jie paprastai naudojami plaučių, ausų, gerklės infekcijoms ir tonzilitui bei sinusitui gydyti.

Alergija pasireiškia tuomet, kai antibiotikai įaudrina imuninę sistemą, priversdami ją klaidingai manyti, kad antibiotikai yra svetima medžiaga. Tai skatina imuninės sistemos ląsteles išskirti histaminą, kuris sukelia tokius simptomus kaip bėrimas, veido ir kvėpavimo takų tinimas bei dusulys.

Daugumoje atvejų alergija antibiotikams pasireiškia viso kūno bėrimu. Tačiau sunkesniais atvejais ji gali sukelti anafilaksinį šoką – kur kas sunkesnę reakciją, kai ištinsta paciento kvėpavimo takai ir jis nebegali laisvai kvėpuoti.

Organizmo reakcija į aspiriną ar ibuprofeną yra šiek tiek kitokia, pažymi M. Ewan. „Ibuprofenas yra plačiai paplitęs alergenas. Jis dažniausiai sukelia veido tinimą ir kvėpavimo sunkumus, kurie paprastai ištinka per kelias minutes. Tačiau nuo jo retai išberia“, - teigė ji.

Gydytojai iki šiol tiksliai nežino, kaip ibuprofenas sukelia alergiją. Šis vaistas nuo skausmo kartu su aspirinu ir anestetiku diklofenaku priklauso vaistų grupei, vadinamai nesteroidiniais priešuždegiminiais vaistais (NVNU).

Asmenų, kurie yra alergiški, organizmuose šie vaistai skatina išsiskirti uždegimines molekules, vadinamas leukotrienais. Dideli jų kiekiai sukelia tinimą.

„Kol kas nežinoma, ar vartojant daug ibuprofeno, didėja tikimybė išsivystyti alergijai, tačiau ji tikrai nepasireiškia geriant ibuprofeną pirmą kartą - dauguma žmonių, kurie yra jam alergiški, jau buvo vartoję ibuprofeną bent kelis kartus“, - sakė M. Ewan.

Nors imuninė sistema reaguoja į NVNU, tokie pacientai be rūpesčių gali vartoti kitus vaistus nuo skausmo, pavyzdžiui, paracetamolį ar kodeiną. Daugelis jų gali gerti ir kitos NVNU formos medikamentus, vadinamus COX2-2 inhibitoriais, kurie veikia kitokiu principu.

Tačiau kai kuriems iš jų po pirmosios alerginės reakcijos išsivysto astma, kuri lieka visam gyvenimui. Ji vadinama aspirino apsunkinta respiracine liga. Ja serga apie 10 proc. iš 5,4 mln. Didžiosios Britanijos astmatikų. Pusė iš jų prieš tai niekada nesirgo astma“, - teigė gydytoja.

„Ši liga dažniau užpuola moteris negu vyrus. Tai reiškia, kad tam tikrą vaidmenį atlieka hormonai. Maždaug pusė pacientų taip pat nurodė, jog prieš tai jie buvo peršalę“, - sakė alergologė Sophie Farooque iš Nacionalinės sveikatos tarnybos Imperinio sveikatos priežiūros koledžo.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (10)