Pakaitalas nesveika apšauktai mėsai: išsigelbėjimas ar dar didesnis nuodas

Lašiniai – lengvai įsisavinamas, vertingas produktas ar cholesterolio bomba? Valgyti ar vengti raudonos mėsos, kurios mėgėjams grasinama vėžiu, DELFI teiravosi Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesoriaus Rimanto Stuko.

Lašinius gynė net Vegetarų sąjungos pirmininkė Ksavera Vaištarienė, nors pati jų nevalgo.

Kaip pabrėžė daktaras R. Stukas, lašiniai yra gyvūninės kilmės riebalai, savo sudėtyje turintys cholesterolio. Tačiau šios medžiagos žmogui irgi reikia, tad viskas priklauso nuo kiekio.

„Jei kiaulienos lašinius lygintume su kitais gyvūniniais riebalais, jų biologinė vertė didžiausia, nes didžiausias polinesočiųjų riebalų rūgščių kiekis, - komentavo profesorius. - Palyginti su jautienos lašiniais, akivaizdžiai matyti, kad kiaulienos lašiniai elastingesni, minkšti, o jautienos – kieti, trupa, taigi, juose itin didelis sočiųjų riebalų rūgščių kiekis, kuris itin nepalankus sveikatai, nes skatina aterosklerozės vystymąsi.“

Tarpukariu valgė, bet nesirgo. Paaiškino, kodėl?

Kaip kartoja mitybininkai, nedidelis kiaulienos lašinių kiekis sveikatai tikrai nepakenks. Tačiau koks tas saugus kiekis? Pasak prof. R. Stuko, priklauso nuo bendro žmogaus dienos raciono.

„Kaip žinia, tarpukario Lietuvoje žmonės valgė daug lašinių, skilandžių, dešrų, tačiau tokio širdies ir kraujagyslų ligų paplitimo, kaip dabar, nebuvo todėl, kad jie daugiau judėjo, degindavo tuos riebalus, o antra – valgė labai daug daržovių: statinėmis raugdavo kopūstus, agurkus, valgydavo daug burokų, salierų, griežčių, ropių, žalialapių daržovių, uogų, taip apsirūpindami antioksidantais“, – paaiškino DELFI pašnekovas, pridurdamas, kad kraujagyslėse kaupiasi oksiduoti riebalai.

Kai žmonės gaudavo daug antioksidantų, prof. R. Stuko žodžiais, šie neleisdavo riebalų pertekliui oksiduotis ir nugulti ant kraujagyslių sienelių. Riebalų perteklius tiesiog atsidėdavo poodiniame audinyje ir nekeldavo tokios didelės rizikos, kaip patekęs į kraujagysles.

Merginos tvirtos, bet sveikesnės

„Jeigu mes pažiūrėtume tarpukario Lietuvos gyventojų nuotraukas, matytume, kad jaunos merginos tikrai ne tokios, kaip šiandien: pakankamai tvirtos, stambesnės. Šių dienų požiūriu, galėtų būti plonesnės, tačiau kraujotakos ir širdies ligų rizikos tuomet nebuvo, nes antioksidantai neleisdavo riebalams kelti žalos. Dabar daržovių ir vaisių vartojame per mažai, o laisvųjų radikalų susidarymą provokuoja stresas, aplinkos užterštumas, maisto priedai. Antioksidantų poreikis auga, tačiau mes jų gauname mažiau“, – atkreipė dėmesį prof. R. Stukas.

Vis dėlto, kokiems lašiniams teikti prioritetą – rūkytiems ar sūdytiems? Pasak DELFI pašnekovo, ir pirmi, ir antri nėra kasdienės mitybos produktas. Tačiau kaip delikatesinis patiekalas tinka paįvairinti mitybai.

„Valgomi labai nedideliais kiekiais lašiniai realios rizikos nepadarys. Tačiau ir sūdymas, ir rūkymas yra koservavimas, o konservuotas maistas kasdienei mityba netinka, gali būti vartojamas retkarčiais, kai nėra galimybių pavalgyti šviežiai pagaminto maisto“, – pabrėžė prof. R. Stukas.

Pripažįsta net vegetarai

Vegetarų sąjungai vadovaujanti K. Vaištarenė lašinius vadino geresniu pasirinkimu už mėsą: „Jie – ne baltyminių struktūrų todėl mažiau kenksmingi, be to kažkiek šarmina organizmą. Aš pati lašinius išbraukusi iš savo mitybos, tačiau kiti jei nori gali valgyti, tik ne kaži kiek, per savaitę pora kartų po gabalėlį“, – DELFI sakė ji.

K. Vaištarienė pripažino, kad lašiniai suteikia energijos ir saikingai vartojami nekenkia organizmui, o štai mėsos skilimo produktas – „šlapimo rūgštis, kuri trikdo imuninės sistemos veiklą“.

Kalbėdamas apie mėsą prof. R. Stukas taip pat patarė jos vartoti saikingai: „Faktas, kad nereikia daug valgyti raudonos mėsos ir tai jokia naujiena. Dar 2011 metais Lietuvoje buvo išleistos sveikos mitybos rekomendacijos, kur aiškiai įvardyta būtinybė mažinti raudonos mėsos vartojimą dėl storosios žarnos vėžio rizikos. Tai, kas buvo seniai žinoma, dabar dar kartą akcentuota. Tačiau tai jokiu būdu nėra rekomendacija iš mitybos visai eliminuoti mėsą“, – pabrėžė profesorius, primindamas, kad jautiena svarbi kraujodarai.

„Žiūrėdami į žinynus, kiek augalas turi geležies, žmogus dažnai apsigauna. Atsiverčia maisto produktų cheminės sudėties lentelę ir mato, kad kai kuriuose produktuose visai nemažai geležies, palygina su raudona mėsa, kurioje kartais geležies net ir mažiau, tačiau neatkreipia dėmesio į įsisavinamumo procentą. Hemo geležis, kurios yra mėsoje, geriau įsisavinama, o tai reiškia, kad užtikrinama kraujo gamyba“, – sakė profesorius.

Jautienos per mažai, kiaulienos – per daug

Lietuvos statistikos duomenimis per paskutinį dešimtmetį jautienos vartojimas Lietuvoje labai sumažėjo. Vidutiniškai per metus vienam Lietuvos gyventojui 2004 metais teko 11 kilogramų jautienos, o 2014 metais vos 4 kilogramai.

„Padalijus per metus suvartojamos jautienos kiekį žmogui išeitų 11 gramų per dieną. Žinoma, taip niekas nevalgo, tačiau akivaizdu, jog minėtas kiekis – labai mažas. Galima sakyti, kad raudonos mėsos vartojimas Lietuvos gyventojams ne tik nekelia jokios rizikos, bet ir yra nepakankamas“, – komentavo R. Stukas.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per pastaruosius 10 metų paukštienos vartojimas išaugo nuo 18 iki 26 kg vidutiniškai vienam gyventojui per metus, kiaulienos – nuo 36 iki 49 kg vidutiniškai vienam gyventojui per metus. Profesoriaus R. Stuko nuomone, tai gerokai per daug, tad kiaulienos vartojimą reikėtų mažinti.

Kaip DELFI komentavo Lietuvos statistikos departamento Ryšių su visuomene skyriaus darbuotoja Birutė Stolytė, skirtingų maisto produktų suvartojimas skaičiuojamas įvertinus pardavimus, eksportą ir importą.