Mičigano valstybinio universiteto mokslininkai apklausė daugiau kaip 300 seserų dvynių, ką jos mano apie savo figūrą. Jie nustatė, kad iki 43 proc. atvejų rizika idealizuoti lieknumą buvo paveldėta.
Ar asmuo jaučia spaudimą būti lieknas, priklauso ir nuo aplinkos faktorių, bet kultūrinis poveikis, pavyzdžiui, moterų vaizdavimas žiniasklaidoje, nėra toks svarbus kaip asmeninė patirtis, pavyzdžiui, šokių pamokos, pažymi mokslininkai.
Šiuolaikinis lieknumo sutapatinimas su grožiu dažnai laikomas ir pagrindine valgymo sutrikimų priežastimi.
„Kiekvieną dieną mus bombarduoja žinios, liaupsinančios lieknumą, tačiau įdomu tai, kad vadinama lieknumo idealo internalizacija būdinga tik nedaugeliui moterų, - sakė minėtai apklausai vadovavusi Jessica Suisman. - Tai reiškia, kad pasiduoti lieknumo spaudimui kai kurias moteris priverčia genetiniai faktoriai.“
Tyrėjai seserų dvynių nuo 12 iki 22 metų amžiaus klausė, kaip jos vertina savo figūrą ir kiek norėtų panašėti į kitas moteris iš filmų, televizijos laidų ar žurnalų.
Nustatę kiekvienos dalyvės „lieknumo idealizavimo“ laipsnį, tyrėjai palygino juos tarp identiškų dvynių, kurių genai sutampa 100 proc., ir tarp neidentiškų dvynių, kurių genai sutampa tik 50 proc.
Tyrimo rezultatai, paskelbti Tarptautiniame valgymo sutrikimų žurnale („International Journal of Eating Disorders“), parodė, kad identiškoms dvynėms buvo būdingas kur kas vienodesnis lieknumo idealizacijos lygis negu neidentiškoms – tai ženklas, kad stiprią įtaką daro genetika.
Tyrimas taip pat rodė, kad platesnis aplinkos poveikis (pvz. žiniasklaidos) yra ne toks svarbus kaip asmeniniai faktoriai, kurie turėjo įtakos vienai iš dvynių, pavyzdžiui, draugų požiūris į nutukusius žmones ar dalyvavimas tokioje lieknėjimui skirtoje veikloje kaip šokiai.
