Tačiau šiandien žmonių santykis su pieno produktais yra „surūgęs“, rašo dailymail.co.uk.
Pavyzdžiui, kas penktas britas teigia per pastarąjį pusmetį pirkęs ir vartojęs pieno pakaitalus, rodo rinkos tyrimų bendrovės „Mintel“ duomenys.
Remiantis rinkos tyrimų įmonės „Euromonitor International“ prognoze, vienas Lietuvos gyventojas 2015 m. išleido 118 eurų pienui ir pieno gaminiams: iš jų 35 eurus sūriui, 34 eurus kitiems pieno produktams (varškei, kondensuotam pienui, pieno desertams, grietinėlei), 25 eurus jogurtams bei rauginto pieno gaminiams ir 24 eurus pienui.
Vos praėjusį mėnesį Anglijos sveikatos tarnyba „Public Health England“ išleido savo naujausią mitybos vadovą „Eatwell Guide“, kuriame pieno produktų vartojimą rekomenduoja sumažinti nuo 15 proc. iki 8 proc. viso dienos maisto, be to, pataria rinktis liesus ir mažai cukraus turinčius pieno produktus.
Tai reiškia, kad moterys iš pieno produktų turėtų gauti ne daugiau kaip 160, o vyrai – ne daugiau kaip 200 kcal per dieną (sumuštinis su čederio sūriu ir stiklinė natūralaus pieno turi 217 kcal).
Tačiau daugelis kitų šalių, tarp jų Prancūzija, Australija, Jungtinės Valstijos ir Airija, yra įvedusios trijų pieno produktų per dieną programas, kad dėl kalcio trūkumo paragintų žmones vartoti daugiau pieno produktų. Pienas, sūris ir jogurtas turi daug kalcio, taip pat tokių svarbių medžiagų kaip baltymai, jodas ir vitaminas B12.
Neseniai žurnale „British Medical Journal“ pasirodęs tyrimas taip pat teigė, kad sviestas gali nebūti toks žalingas, kaip skelbiama, nes žmonėms perėjus prie augalinio ir saulėgrąžų aliejaus, nebuvo pastebėta jokių širdies ligų rizikos pokyčių.
Taigi, vertėtų vartoti pieno produktus, ar jų reikėtų atsisakyti?
Sūris gali apsaugoti nuo diabeto
Viena pieno produktų problema ta, kad jie turi daug sočiųjų riebalų ir, sūrio atveju, druskos. Tai pagrindinė priežastis, kodėl rekomenduojama mažinti pieno produktų vartojimą.
Tačiau vis daugėja įrodymų, kad ne visi sotieji riebalai yra vienodi.
Pavyzdžiui, 2014 metais leidinyje „The Lancet Diabetes & Endocrinology“ pasirodžiusi studija nustatė, kad tie sotieji riebalai, kurių turi daugelis pieno produktų, mažina II tipo diabeto pavojų.
Panašių išvadų apie pieno bei jo produktų vartojimą priėjo ir kiti tyrimai.
„Žmonėms, kurie vartojo daug pieno produktų, kardiovaskulinių ligų, diabeto ir mirtingumo rizika nebuvo didesnė negu tiems, kurie vartojo mažai pieno produktų. Atvirkščiai, ši rizika buvo netgi šiek tiek mažesnė. Taigi pieno produktai yra naudingi“, - sakė Kopenhagos universiteto Mitybos ir sporto skyriaus vadovas bei pasaulinis mitybos it nutukimo tyrinėjimų lyderis, profesorius Arne Astrupas.
„Sūryje yra gausu sočiųjų riebalų ir druskos, taigi atrodytų, kad vartoti šį produktą yra nesveika. Tačiau pažiūrėję į žmones, kurie valgo daug sūrio, pamatysime, kad jis iš tikrųjų apsaugo nuo širdies ligų ir II tipo diabeto“, - teigė jis.
Vienas 2014 metų tyrimas, pasirodęs žurnale „American Journal of Clinical Nutrition“, atskleidė, kad vyrų, kurie vartojo daug sūrio ir pieno, organizmuose „blogojo“ cholesterolio kiekis būdavo mažesnis, negu tuomet, kai jie rinkosi mažai pieno produktų turintį racioną su panašiu kiekiu sočiųjų riebalų.
Mokslininkai mano, kad kalcis gali surišti riebalus ir neleisti organizmui jų pasisavinti.
Be to, sūrio fermentacijos produktais maitinasi žarnyno bakterijos, išskiriančios tokius junginius kaip butiratai, kurie taip pat yra naudingi sveikatai, sako profesorius A. Astrupas.
Tiek diabetas, tiek širdies ligos yra susiję su audinių uždegimais, o butiratai turi priešuždegiminį poveikį.
Jogurtas yra dar vienas fermentuoto pieno produktas, kuris itin saugo nuo II tipo diabeto.
Ar ant stalo turėtų grįžti sviestas?
Netgi sviestas nebėra toks piktadarys, kokiu buvo vaizduojamas anksčiau. Neseniai „British Medical Journal“ paskelbta studija parodė, kad nors tiems žmonėms, kurie vietoj sviesto pradėjo vartoti „sveikesnį“ augalinių aliejų, cholesterolio kiekis iš tikrųjų šiek tiek sumažėjo, tyrimo periodu tai nesumažino bendro širdies ligų ar mirties pavojaus.
Tiesą sakant, tiems dalyviams, kurių cholesterolio kiekis krito labiausiai, mirties rizika netgi padidėjo.
„Public Health England“ mitybos mokslų vadovas, daktaras Louisas Levy pripažįsta, kad jų paskelbtas mitybos vadovas nebūtinai yra paremtas pačiais naujausiais tyrinėjimais.
„Savo rekomendacijas mes grindžiame Mokslinio patarimų komiteto mitybai patarimais. Kai paskutinį kartą jis tyrinėjo riebalus, buvo nustatyta, kad riebalai didina cholesterolio kiekį kraujyje, o tai yra susiję su didesne tikimybe susirgti širdies ligomis“, - sakė jis.
„Tačiau pastaruoju metu pasirodė naujų tyrimų ir tai viena iš priežasčių, kodėl komitetas ketina iš naujo peržiūrėti savo rekomendacijas dėl riebalų“.
„Kol tai nebus padaryta, mes laikomės dabartinės savo pozicijos“, - pridūrė jis.
L. Levy pažymi, kad mitybos vadovas rengiamas atsižvelgiant į šalies gyventojų mitybos įpročius ir nurodant tiesiausią kelią, kaip pakeisti šiuos įpročius, kad visi gautų reikalingų maistinių medžiagų.
„Paauglės vartoja mažai pieno produktų, bet rekomendacijos vartoti jų daugiau nebūtinai išspręs kalcio trūkumo problemą“, - sakė jis, pridurdamas, kad kalcio turi ir krakmolingi angliavandeniai (pavyzdžiui, ryžiai, bulvės ir duona).
Kalcio turi ir tokios daržovės kaip lapiniai kopūstai, špinatai ir sojos pupelės. Lyginant pagal gramus, lapiniuose kopūstuose kalcio yra netgi daugiau negu piene. Tačiau išgerti 100 ml pieno yra kur kas paprasčiau, negu suvalgyti lėkštę kopūstų.
Daliai žmonių pienas netinka. Visame pasaulyje pieną virškina tik trečdalio žmonių organizmai. Daugumai žmonių dar vaikystėje nustoja gamintis fermentai, kurie skaido laktozę – pieno cukrų. Rytų Azijoje ir Pietų Afrikoje daugiau kaip 90 proc. žmonių netoleruoja laktozės, kuri sukelia tokius simptomus kaip pilvo skausmai ir pilvo pūtimas. Šiaurės Europoje tokių žmonių yra nuo 2 iki 20 proc.
Gebėjimas virškinti laktozę yra nulemtas genetiškai – tai genetinių mutacijų, prasidėjusių prieš 6 tūkst. metų, pasekmė.
„Gebėjimo virškinti pieną nauda buvo dvejopa, - sakė profesorius Ianas Givensas, tyrinėjantis mitybą ir žmogaus sveikatą Readingo universitete. – Jis pagerino bendrą savijautą, palyginus iš mažo kiekio suteikdamas daugiau kalorijų ir maistinių medžiagų, o tai savo ruožtu užtikrino sėkmingesnę reprodukciją“.
Plačiai paplitusi nuomonė, kad pieno produktai didina vėžio pavojų. Tačiau moksliniai įrodymai šiuo klausimu yra prieštaringi.
2015 metais peržiūrėjus 32 tyrimus ir šios studijos išvadas paskelbus žurnale „American Journal of Clinical Nutrition“, paaiškėjo, kad dažnas pieno produktų vartojimas yra susijęs su šiek tiek padidėjusia prostatos vėžio rizika.
Vienas iš galimų paaiškinimų yra tas, kad pienas stimuliuoja augimo faktorių, vadinamą IGF-1, kuris naikina ląstelės augimo stabdžius. „Pienas yra skirtas kūdikiams, kol jų audiniai auga žymiai greičiau negu kitais gyvenimo periodais“, - sakė IGF-1 tyrinėtojas, profesorius Jeffas Holly iš Bristolio universiteto.
„Žmogus auga, kol paauglystėje jo kaulai susilieja, taigi augimo stimuliavimas tuo metu yra labai reikšmingas. Po šito audinių augimo nebereikia stimuliuoti“, - teigė jis.
Tačiau sąryšis tarp pieno produktų vartojimo ir vėžio vis dar nėra vienareikšmis. „Dabartiniai įrodymai liudija, kad pienas gali šiek tiek didinti prostatos vėžio riziką, tačiau jis itin apsaugo nuo kolorektalinio vėžio“, - teigė I. Givensas.
Anot vienos teorijos, piene ir kituose jo produktuose esantis kalcis padeda pašalinti iš organizmo vieną iš vėžį sukeliančių raudonos mėsos komponentų – daug geležies turinčią medžiagą, vadinamą hemu.
Madingas migdolų pienas nėra geresnis variantas
Daug žmonių klaidingai mano, kad sojų ar migdolų pienas yra naudingesnis produktas, sakė dietologė ir Didžiosios Britanijos dietologų asociacijos atstovė spaudai Sioned Quirke.
Migdolų pienas, pavyzdžiui, turi mažiau kalorijų negu karvių pienas. Tačiau jei jis nepapildomas mineralais ir vitaminais, jame yra kur kas mažiau kalcio.
100 g sojų pieno yra maždaug 3 – 3,4 g baltymų (reikalingų ląstelių atsinaujinimui ir raumenų palaikymui) – panašiai kaip ir karvių piene. Tačiau migdolų ir avižų piene yra tik 0,2 – 0,5 g baltymų. „Nežinant šių skirtumų, galima pajusti rimtas pasekmes, ypač vaikams“, - sakė I. Givensas.
Taigi ką daryti? Atrodo, kad istorija su pienu yra kur kas painesnė negu atrodo.
Pienas atsirado tam, kad skatintų kūdikių augimą. Tačiau jis teikia privalumų ir suaugusiems žmonėms, kuriuos gali apsaugoti nuo širdies ligų ir II tipo diabeto.
Tačiau gali būti, kad bėgant laikui, kai kuriems žmonėms pienas pradės daryti daugiau žalos, negu teikti naudos.
Neverta atsisakyti pieno produktų, kol nežinote, kuo pakeisite baltymus, kalcį ir kitas jo turimas maistines medžiagas.
Sveikiems kaulams taip pat reikia reguliarių fizinių pratimų su svoriais.
„Jeigu esate fiziškai aktyvus ir sveikai maitinatės, jums veikiausiai nebūtina valgyti pieno produktus. Tačiau būtume neteisūs, jei žmonėms, kurie gyven neaktyviai ir netinkamai maitinasi, patartume vengti pieno produktų“, - sakė J. Holly.
Asmeniškai jis pats nevartoja pieno dėl potencialios vėžio grėsmės ir dėl to, kad gerti pieną, kai esi suaugęs, jam atrodo nenatūralu.
