Tyrimas parodė, kad pienas greitina senėjimą
Kita vertus, pranešėjas pabrėžė, kad pieno produktai dėl juose esančių riebalų ir pridėtinio cukraus yra kaloringi, todėl skatina nutukimą. Ne veltui dabar kalbama apie tai, kad pieno produktuose cukrai neturėtų viršyti 7 proc.
Taip pat V. Urbonas paminėjo tyrimą, kuris atrado pieno ir senėjimo sąsajas. Buvo nustatyta, kad tarp moterų, kurios kasdien gerdavo po beveik tris stiklines pieno per dieną, mirtingumas buvo didesnis nei tarp tų, kurios pieno praktiškai negerdavo.
„Tai siejama su piene esančia galaktoze. Žinia, pienas turi daug laktozės. Tai pieno cukrus, kuris žarnyne suskaidomas į galaktozę ir gliukozę. Tačiau eksperimentų su gyvūnais metu pastebėta, kad galaktozė jiems sukelia stiprų senėjimą. Atliekant tyrimus su žmonėmis, gaunami skirtingi rezultatai – vienais atvejais pienas didina mirtingumą, kitais atvejais – nuo jo apsaugo, bet, pasirodo, daug kas priklauso nuo to, kokie produktai vertinami. Kai suplakami į vieną krūvą visi pieno produktai, gaunamas teigiamas pieno poveikis, bet kai vertinamas vien pienas, be jogurto ir kitų fermentuotų jo produktų, pasirodo, kad pienas nėra jau toks reikšmingas produktas suaugusiems. Kalbant apie vaikus, geriau jau tegu jie geria pieną nei saldžius limonadus, bet pieno naudos negalima suabsoliutinti, nereikia pieno idealizuoti – tai nėra idealus produktas, kaip ir bet kuris kitas. Taigi nors aš pats pieną geriu ir jį rekomenduoju, tai nėra produktas, kurio mums žūtbūt reikia“, - teigė S. Urbonas.
Ar reikia pieno suaugusiam organizmui?
Pasak mediko, vertingiausi piene yra baltymai, kurie gerai biologiškai pasisavina, bet Europoje baltymų problemos nėra, mes jų ir taip gauname pakankamai – iš mėsos ir kitokio maisto. Taigi šiuo atžvilgiu pienas mums nėra būtinas.
Nemažai diskusijų kyla, ar iš tiesų iš pieno pasisavinamas kalcis. Vis dažniau galima išgirst nuomonių, kad vyksta netgi atvirkštinis procesas. S. Urbonas sutiko, kad tiesos tame yra. „Jei mes vartojame vieną kalcį, netgi didiname aterosklerozės riziką. Kalcis pasisavinamas tik jį vartojant su vitaminu D, todėl daugelyje šalių į pieną dedama vitamino D. Arba geriant pieną reikia kepintis saulėje – tuomet vitaminas D pasigamins odoje ir nereikės jo gerti papildomai. Kita vertus, tyrimai vis dėlto rodo, kad žmonės, kurie visai nevartoja pieno produktų, turi šiek tiek mažesnes kalcio atsargas. Ypač tai aktualu vaikams. Įrodyta, kad vaikų kaulų tvirtumui pieno produktai tikrai turi teigiamą poveikį. Tai bene vienintelis pieno privalumas vaikams – apsaugo juo nuo kaulų lūžių. Suaugusiems toks poveikis nenustatytas.
Taip pat diskusinis klausimas, ar apskritai reikia pieno suaugusiam organizmui. Iš tiesų, mes esame žinduoliai ir mums galioja gamtos dėsniai, o suaugę žinduoliai pieno negeria. Ne veltui didžioji žmonijos dalis negali gerti pieno – nuo jo trinka virškinimas, nes nėra organizme laktozės skaidančio fermento. Tačiau dalyje tautų, taip pat ir lietuvių, įvyko genų mutacijos, todėl mes jį galime gerti. Afrikos tautų gyventojai iki šiol 100 proc. netoleruoja pieno. Beje, kefyre arba jogurte dalis laktozės yra suskaidyta, todėl žmonės, negalintys gerti pieno dažnai gali vartoti šiuos fermentuotus produktus“, - pasakojo gastroenterologas.
Kodėl varškės sūris geresnis už kietąjį fermentinį
Pasak jo, šiuo metu nusistovėjusios rekomendacijos, kad vaikams užtenka pusės litro pieno per dieną. Į šį kiekį įeina visi pieno produktai, taip pat ir varškė bei sūris. Kaip jis vertina kietuosius sūrius, kurie tarp suaugusiųjų bene pagrindinis pieno produktas? „Kietieji iš esmės sūriai – geras produktas, kuris turi pakankamai daug gerai įsisavinamų baltymų, daug kalcio – 45 g sūrio atitinka stiklinę pieno. Tik problema, kad sūryje atsiranda biogeninių aminų. Tai maisto produktuose vykusių kitimo procesų junginiai, kurie gali sukelti alergines reakcijas. Jei sūris labai gerai brandintas, jis gali padidinti skrandžio rūgštingumą. Taigi iš mitybos pozicijų aš būčiau už nuostatą, kad reikia rinktis varškės sūrius, mažiau brandintus, tačiau mokslu šio teiginio negalėčiau įrodyti. Kita vertus, bent jau alergiją sukeliančių medžiagų varškės sūryje yra mažiau“, - svarstė pašnekovas.
Beje, medikas įsitikinęs, kad parduotuvėje parduodamas pasterizuotas pienas, lyginant su šviežiu, netenka daugybės savybių, dėl kurių vertinamas. Be to, kaitinant pieną ultraaukštoje temperatūroje oksiduojasi riebalai, o tai nėra labai gerai. Daugiau nei 10 metų Vokietijoje besitęsiantis tyrimas parodė, kad kaime gyvenančios ir šviežią pieną vartojančios šeimos – tiek suaugusieji, tiek vaikai – neturi problemų nei dėl alergijos, nei dėl infekcinių ligų, t. y. serga kur kas mažau nei tie, kurie vartoja pasterizuotą pieną. V. Urbonas tai aiškina tuo, kad šviežiame piene išlieka mūsų organizmui naudingos bakterijos.
„Aš palaikyčiau idėją gerti šviežią pieną, tik ne visada jį galime gerti be baimės užsikrėsti kokia nors infekcija. Tai didžiausia šviežių pieno produktų problema. Taip pat būčiau linkęs rinktis ne patį pieną, bet fermentuotus pieno produktus – kefyrą, jogurtą, varškę. Skirtumas tarp pieno ir šių produktų – beveik kaip diena ir naktis. Fermentuoti pieno produktai, be kitų medžiagų, turi bakterijų, kurias dabar žmonės geria kapsulėmis, užuot gėrę natūralius jogurtus“, - teigė pašnekovas.
Pieno produktų vartojame dvigubai mažiau nei prieš 15 metų
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėja dr. Roma Bartkevičiūtė, pristatydamas pieno produktų vartojimo tendencijas Lietuvoje, pažymėjo, kad jų vartojimas mažėja. Prieš 15 metų viena žmogus per dieną suvalgydavo 320 g pieno produktų, dabar – apie 181 g.
„Sveikos mitybos piramidėje pieno produktai priskiriami tokiems, kuriuos vartoti raginama kasdien. Tačiau prieš keletą metų atlikta moksleivių apklausa parodė, kad tik 37 proc. moksleivių taip mano. Jei palygintume su senesniais tyrimais, taip manančiųjų sumažėjo beveik dvigubai. Kita vertus, ši nuomonė neturi įtakos jų pasirinkimui. Dvigubai daugiau mokinių pieno produktus vartoja kasdien, nors taip nemano. Taip pat buvo apklausti ikimokyklinių įstaigų vaikų tėvai apie jų atžalų mitybą savaitgaliais. Šios apklausos duomenimis, kas antras vaikas pieną ir pieno produktus vartoja kasdien ir net kelis kartus per dieną. Tačiau vaikų mityboje vyrauja ne pats pienas, o pieno produktai“, - pasakojo specialistė.
Pasak jos, 2007 ir 2012 m. suaugusiųjų mitybos įpročių tyrimai rodo, kad apie trečdalį gyventojų pieno produktus vartoja kasdien ir tik 6,5 proc. jų visai nevartoja. Dažniau kasdien juos vartoja pagyvenę žmonės nei 18-24 metų žmonės.
Natūralios medicinos atstovai pieną kaltina dėl daug
„Kai studijavome mediciną, visi mokėmės, kad karvės pienas yra absoliučiai netinkamas žmogui. Mes iš jo nepasisaviname visų biologiškai medžiagų, jo imunoglobulino sudėtys taip pat mums netinkamos. Tai labai sunkiai virškinamas ir pasisavinamas produktas. Jis pritaikytas veršeliui, o ne žmogui. Jei žmogus turi stiprią virškinimo sistemą, jis gali vartoti pieno produktus, ypač rūgščius. Tačiau iš esmės gryno pieno gerti nerekomenduojama nei suaugusiajam, nei vaikui“, - sakė pašnekovė.
Pasak jos, egzistuoja didelės apimties tyrimai, įrodantys pieno sąsajas su kai kuriomis onkologinėmis ligomis, kitais sutrikimais.
„O mes kasdienėje praktikoje dažniausiai susiduriame su alergija pienui, pieno sukeltomis širdies ir kraujagyslių, sąnarių ligomis. Kai pacientai atsisako pieno produktų, jie labai greitai pajaučia pokyčius. Tačiau tai padaryti nėra taip paprasta – egzistuoja įprotis. Nemažai daliai pacientų, kai jie nustoja gerti pieną, praeina lėtinės slogos. Pienas gamina gleives – mat organizmas ieško, kaip pašalinti nesuvirškintą pieno baltymą. Klasikinis pavyzdys, kai žindytas vaikas pradedamas primaitinti karvės pienu. Jis pradeda sirgti, atsiranda lėtinės slogos. Dažnai tai užslėpta alergija pienui. Kai vaikas nebegauna pieno produktų, jis serga rečiau ir lengviau“, - pasakojo A. Vaivarienė.
