Liga sparčiai progresavo ir mediko gyvybė užgeso per mažiau nei 3 savaites.
Medikui buvo 66-eri
Pasvalio ligoninės gydytojo V. Virbicko gyvybė užgeso sekmadienį vakare Respublikinės Panevėžio ligoninės reanimacijoje. Medikui buvo 66-eri.
Gydytojo kolegos sako, kad, daugėjant medikų mirčių, įtampa tarp medikų auga.
Iki pandemijos V. Virbickas vadovavo Pasvalio ligoninės Vaikų ligų skyriui.
„Kai dėl didelio sergamumo COVID-19 infekcija buvo sustabdyta Vaikų ligų skyriaus veikla, to skyriaus patalpose buvo įkurtas COVID-19 skyrius ir tam skyriui daktaras paprašius nedvejodamas geranoriškai sutiko vadovauti.
Žmogus vykdė Hipokrato priesaiką ir dirbo iki gruodžio 9 dienos. Po to turėjo izoliuotis, nes susirgo jo žmona“, – LNK žinioms prisiminė Pasvalio ligoninės vyriausiasis gydytojas Rolandas Rastauskas.
V. Virbickui COVID-19 diagnozė patvirtinta po savaitės. Liga sparčiai progresavo. Medikas atsidūrė Panevėžio ligoninės reanimacijoje, kur jo gyvybė užgeso.
V. Virbicko žmona, taip pat medikė, nuo infekcijos pasveiko.
Šeima gaus kompensaciją
Sveikatos apsaugos viceministrė sako, kad mediko šeima gaus kompensaciją dėl netekties – tai jau numatyta įstatymuose ir kovidas nebūtinai turi būti įtrauktas į profesinių ligų sąrašą, kaip ragina kai kurie mediki ir politikai.
„Kiek analizavome Europos Sąjungos šalių praktiką, tai kol kas nematome nė vienos valstybės, kuri įsitraukė kovidą į profesinių ligų sąrašą. Visos įsitraukė į užkrečiamų ligų sąrašą“, – aiškino sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė.
Serga dešimtadalis medikų
Pasvalio ligoninėje iš viso serga dešimtadalis medikų.
„Šita liga palietė 36 darbuotojus. Dabar vieno [COVID-19] skyriaus nebeužtenka turime du skyrius – šiuo metu 30 pacientų“, – sakė R. Rastauskas.
Priėmimo skyriuje liko vienintelis COVID-19 infekcija nesirgęs darbuotojas.
Ligoninės vadovas tik džiaugiasi, kad beveik visi Priėmimo skyriaus medikai pasveiko ir jau grįžo į darbą.
„Vertingiausias gydytojas yra persirgęs gydytojas, nes jam mažiausias pavojus susirgti“, – paaiškino R. Rastauskas.
Įstaigos gali vengti mokėti išmokas
Seimo sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė sako, kad kai kurios įstaigos gali vengti mokėti susirgusiems medikams priklausančias išmokas ir dėl to, jog baiminasi kaltinimų netinkamu darbo organizavimu.
„Teorija yra tokia, kad, jeigu tinkamai organizuotas darbas, jeigu darbuotojai laikosi infekcijų kontrolės taisyklių ir naudoja visas asmens apsaugos priemones, tų užsikrėtimų negali būti“, – paaiškino J. Sejonienė.
Tačiau pandemijos metu to užtikrinti neįmanoma, todėl, pasak J. Sejonienės, medikams turėtų būti atlyginama, kaip ir profesinės ligos atveju.
„Nereikėtų užsiimti nei įstaigų, nei pačių darbuotojų raganų medžiokle. Tiesiog gyvenimas diktuoja, kad tie atvejai atsitinka ir tiesiog turėtų tam būti numatytas finansavimas ir atlyginama tiems sveikatos priežiūros darbuotojams: ar sergantiems, ar esantiems izoliacijoje, ar turintiems kažkokių liekamųjų reiškinių, o juo labiau žūties atveju“, – neabejojo J. Sejonienė.
Mirė ir daugiau medikų
COVID-19 Lietuvoje nusineša vis daugiau su liga kovojančių medikų gyvybių.
Pirmoji nuo koronaviruso mirusi medikė buvo ilgametė Šilutės „Sveikos darnos“ šeimos gydytojų centro medikė. Šeimos gydytojai koronavirusas diagnozuotas spalio 15 dieną. Jos gyvybė užgeso spalio 27-ąją.
Nuo koronaviruso gruodį mirė ir Lietuvos Medikų Sąjūdžio narys, žinomas chirurgas iš Mažeikių ligoninės. 57-erių metų gydytojas COVID-19 liga sirgo apie mėnesį.
Šį pirmadienį pranešta, kad koronavirusas pasiglemžė ir Alytaus rajono Pirminės sveikatos priežiūros centro Miroslavo ambulatorijos bendrosios praktikos slaugytojos Dalės Gegužienės gyvybę. Moteris šiemet būtų šventusi šešiasdešimtmetį. Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas.
A. Vrubliausko duomenimis, slaugytoja užsikrėtė nuo sirgusio šeimos nario.
