Lietuvių mitybos įpročiai: už cepelinus dėkokime sovietmečiui, už pomidorus – karalienei Bonai

Lietuvių tradiciniu patiekalu laikomi cepelinai išpopuliarėjo tik sovietmečiu. Būtent tuo laikotarpiu grūdus iš mūsų raciono išstūmė bulvės. Kita vertus, daugybė mums įprastų daržovių – kopūstai, kalafiorai, kaliaropės, porai, petražolės, kanapės, pomidorai – Lietuvoje žinomos tik nuo 18-to amžiaus. Už tai turime būti dėkingi karalienei Bonai. Dabartines mūsų mitybos įpročių klaidas atskleidė dietologė Edita Gavelienė.

Valgome iki 3 kartų daugiau baltymų

Anot specialistės, paskaičiuota, kad neteisingi mitybos įpročiai ir nesveikas gyvenimo būdas mums labai brangiai kainuoja. Būtent todėl jiems skiriamas toks dėmesys.

„Aišku, nėra vienos nutukimo priežasties, tam turi įtakos įvairių reiškinių kompleksas. Tačiau mes evoliucionuojame daugybę metų, o nutukimas susirūpinimą keliančiais tempais tarp mūsų plinta tik pastaruosius 30 metų. Viena iš nutukimo plitimo priežasčių – mūsų įpročius formuojanti aplinka, kurioje mes gyvename. Yra du pagrindiniai aplinkos veiksniai, kurie leidžia pasireikšti mūsų genetikai ir kitiems nutukimą skatinantiems veiksniams. Pirmasis susijęs su mažu mūsų fiziniu aktyvumu – iš kaimo persikėlėme į miestą, mūsų gyvenime įsitvirtino kompiuteris ir internetas, kai vieno mygtuko paspaudimu galima pabendrauti su draugu, užsisakyti maisto, kurį mums pramonė siūlo 24 val. per parą. Taigi mums nebereikia nei medžioti, nei eiti rinkti maisto, viskas paduota ant lėkštutės.

Be to, tas maistas taip pat ypatingas – pramonininkų jis ruošiamas toks, kad būtų kuo priimtinesnio skonio. Vaisiai, daržovės dabar taip pat kitokios sudėties nei kadaise. Visas maistas tapo didelio energinio tankio“, - pasakojo E. Gavelienė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos surengtoje tarptautinėje konferencijoje „Nuo saugaus maisto sveikos mitybos link“.

Dietologė priminė, kad su maistu svarbu gauti ne tik energijos, bet ir maistinių medžiagų, kurių kasdien mums reikia net 40 rūšių. Deja, nėra nė vieno produkto, kuris patenkintų šį poreikį. Taigi tik įvairus maistas gali jį užtikrinti.

„Kiek mums visko reikia? Šie skaičiai, pagrįsti moksliškai, parodo geriausią ryšį tarp žmogaus raciono ir jo sveikatos bei mažiausios rizikos išsivystyti su neteisinga mityba susijusioms ligoms. Riebalai turėtų sudaryti ne daugiau 30 proc. mūsų raciono, angliavandeniai – daugiau nei 55 proc., baltymų pakanka 10-15 proc. Noriu priminti, kad riebalų mes valgome per 40 proc., angliavandenių – vos apie 30 proc., baltymų – 30 proc. Tokie įpročiai mums suformuoti nuo mažumės“, - teigė pranešėja.

Kopūstus, kalafiorus, porus, petražoles, kanapes, pomidorus atvežė karalienė Bona

Pasiremdama istorikės Birutės Imbrasienės duomenimis, E. Gavelienė pasakojo, kad lietuviai nuo amžių amžinųjų mėgo skaniai, gerai, sočiai pavalgyti. Pavyzdžiui, 13-14-ame amžiuje vilniečių racione vienas pagrindinių patiekalų buvo sriuba, tačiau lietuviai niekuomet nepasitenkindavo vienos rūšies sriuba. Vienam valgymui paprastai būdavo patiekiama trijų rūšių sriubų: tarkime, barščiai, žirnienė ir kruopienė.

„Būtent karalienei ir Lietuvos didžiajai kunigaikštienei Bonai turime būti dėkingi už šių dienų daržovių įvairovę. Ištekėjusi už Žygimanto Senojo, ji 16-ame amžiuje atvežė į Lietuvą daugybę naujovių. Iki jos tokios daržovės, kaip kopūstai, kalafiorai, kaliaropės, porai, petražolės, kanapės, pomidorai. Didžiausi pasikeitimai mūsų mityboje prasidėjo praėjusio amžiaus viduryje ir tęsėsi per visus 50 okupacijos metų. Tuo metu susidarė situacija, kad ėmė trūkti įprasto, natūralaus maisto – mėsos, grūdų ir daržovių. Šeimininkės, norėdamos patenkinti įprotį gardžiai ir sočiai valgyti, ieškojo įvairiausių būdų, kaip gaminti sočiau. Tradicinį lietuvių maistą ėmė keisti bulvės, pradėti dažniau gaminti ir cepelinai. Nors Lietuvoje jie buvo atsiradę kiek anksčiau, cepelinai išpopuliarėjo būtent šiuo laikotarpiu ir visiškai nepelnytai vadinami tradicinės lietuvių virtuvės puošmena. Kad maistas būtų sotesnis, pradėta naudoti daugiau riebalų, riebių padažų, kurie nebuvo būdingi tradicinei lietuvių virtuvei. Štai tokią situaciją mes paveldėjome“, - pasakojo E. Gavelienė.

Lietuvoje antsvorį turi daugiau nei pusė gyventojų

Anot pranešėjos, pastebėjus neigiamus mitybos įpročius, buvo sureaguota ir imtasi labai gražių žingsnių, kurie įvardinti Valstybinėje maisto ir mitybos strategijoje, turėjusioje apimti 2003-2010 metus.

Joje buvo apsibrėžta siekti, kad riebalų kiekis Lietuvos gyventojų mityboje siektų 15-30 proc., sočiųjų riebalų rūgščių – 7 proc., paprastų angliavandenių (taip pat ir cukrų) – mažiau nei 10 proc., kad kasdien būtų suvalgoma iki pusės kilogramo daržovių, kūno masės indekso (KMI) vidurkis 2010 m. siektų 21, o fiziškai aktyvių moksleivių būtų daugiau kaip 50 proc.

Tačiau reali situacija gerokai skiriasi nuo idealios. 2010 m. duomenimis, 19 proc. vyrų yra nutukę, o 60 proc. KMI didesnis nei 25. Tarp moterų nutukusių yra 20 proc. ir 50 proc. jų turi antsvorį.

„Daržovių vartojimas mūsų visuomenėje tarsi auga, bet džiaugtis dar anksti. Daugiau atsirado tris dienas per savaitę daržoves valgančių žmonių, bet juk turime jų suvalgyti po 500 g kasdien. Deja, šitaip besielgiančių žmonių skaičius auga ne taip sparčiai. Prieš keletą metų su studente apklausėme vyresnių klasių moksleivius. Aiškinomės, iš kur jie sužino informaciją apie mitybą. Liūdna, bet iš mokytojų ir tėvų tokios informacijos jie gauna labai mažai, o 20 proc. jaunuolių visai nesidomi sveika mityba. Pagrindinis visuomenės šaltinis, iš kurio ji gauna žinių apie mitybą, yra žiniasklaida. Paklausti, kokia informacija jie labiausiai pasitiki, žmonės dažnai pamini knygas, bet šiandien bestselerius rašo ne tie asmenys, kurie turi tam tinkamą kvalifikaciją. Daugumą tokių knygų rašo žvaigždės, psichologai ir sporto treneriai. Mat šiuo metu suformuota nuomonė, kad daug svarbesnė populiaraus žmogaus, besiremiančio savo patirtimi, nuomonė nei specialisto. O kalbėti apie mitybą šiandien madinga“, - teigė E. Gavelienė.