Kaip paplūdimyje laikyti sumuštinį, kad jis netaptų nuodu

Vos tik Lietuvoje nusistovi saulėti orai, visas vandens telkinių pakampes nusėda žmonės. Vieni organizuoja piknikus, kiti tiesiog kaitinasi saulėje. Žinia, neatsiejama buvimo gamtoje dalis – maistas. Tačiau specialistai įspėja, kad vasarą padaugėja virškinimo ligų, dėl kurių kalti ne tik tam tikri jų sukėlėjai, bet ir patys žmonės, netinkamai gamtoje laikantys maisto produktus. Nuodu gali tapti net nekaltas sumuštinis su fermentiniu sūriu, pabuvęs keletą valandų 30 laipsnių karštyje.

Norint įvairesnio maisto būtina įsigyti šaltkrepšį

Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto skyriaus vedėjos Aušros Išarienės, vykstant į gamtą su draugais, pravartu iš anksto pasitarti, kas ką pasiims, kad maisto nebūtų per daug. Laiku gamtoje nesuvalgytas maistas tampa maisto likučiais.

„Jei žmonės neturi šaltkrepšio, patarčiau net neimti į gamtą maisto produktų, kuriems reikalingos šaldytuvo laikymo sąlygos (2-6 laipsnių temperatūra). Tai būtų visi pieno produktai (taip pat ir fermentinis sūris), žuvies, mėsos produktai, išskyrus rūkytus ir vytintus mėsos gaminius. Bet kokie sumuštiniai taip pat turėtų būti dedami į šaltkrepšį. Priešingu atveju geriau pasiimti sausus produktus. Pavyzdžiui, šiandien jau galima rasti duonos ir pyrago gaminių, praturtintų skaidulinėmis medžiagomis, taip pat tinka džiūvėsiai, duoniukai, kepta duona, bandelės, pyragaičiai, tačiau be kremo. Jei būtinai norime saldumynų, galima nusipirkti mažais kiekiais fasuotos uogienės ir užsitepti jos ant duonos ar bandelės“, - patarė specialistė.

Pašnekovė pabrėžė, kad šaltkrepšių taip pat būna įvairių. Vieni paprasčiausiai iš vidaus padengti folija. Tai reiškia, kad maisto produktas juose kurį laiką bus apsaugotas nuo tiesioginės šilumos. Į tokį krepšį galima sudėti suteptus sumuštinius, fermentinio sūrio, bet turime viską suvalgyti daugiausiai per 5 valandas. Jei lauke 30 laipsnių karštis, šis laikas trumpėja. Šaltkrepšiuose, kurie turi šaldymo elementą, maistas laikosi ilgiau.

Bet kuriuo atveju specialistė nerekomenduoja į iškylą gamtoje imti varškės, pieno, jogurto, paštetų, mišrainių su majonezu ar grietine. „Namie galima nusiplauti ir susipjaustyti daržovių, o gamtoje jas tik užsipilti aliejumi. Iškylaujant ilgesnį laiką, labai tinka įvairūs konservai. Žinoma, galima pasiimti ilgai išsilaikančio aukštoje temperatūroje apdoroto pieno, tačiau atidarius pakelį jį būtina iš karto išgerti“, - sakė A. Išarienė.

Vasarą greičiau genda ir šaldytuve laikomi produktai

VMVT duomenimis, gamintojai teikia pakankamai saugų maistą – paprastai tik apie 2 proc. rinkoje esančių produktų būna nesaugūs, o mikrobinė tarša randama tik iki 1 proc. produktų. Tačiau virškinimo sutrikimus gali sukelti ne tik pavojingais mikroorganizmais užteršti maisto produktai, bet ir tiesiog surūgęs pienas ar jogurtas, t. y. sugedęs maistas.

„Jei produktai užteršti patogeniniais mikroorganizmais, aukštoje temperatūroje jie dauginasi tūkstančius kartų greičiau. Ypač atsargiai reikia elgtis su vištienos gaminiais – vienu pagrindinių salmoneliozės šaltinių. Jei tenka liesti žalią vištieną, būtina labai gerai nusiplauti rankas. Salmoneliozės požymiai pasireiškia per 12-36 val. nuo užsikrėtimo. Pagrindinis simptomas – karščiavimas, galvos svaigimas, pilvo skausmai, vėmimas, viduriavimas. Pajutus šiuos simptomus, reikėtų kreiptis į gydytoją.

Kita vertus, reikia žinoti, kad vasarą dėl aukštos temperatūros ir drėgmės dauginasi visi mikroorganizmai. Todėl bet kokią žalią mėsą patartina gabentis tik šalkrepšiuose. Žinoma, šašlykais apsinuodyti nėra didelės rizikos, kadangi mikroorganizmai karštyje žūva. Tačiau jokiu būdu negalima valgyti keptos vištos šlaunelės, kuri visą dieną išbuvo maišelyje, kol mes deginomės paplūdimyje“, - teigė A. Išarienė.

Anot pašnekovės, neretai pavalgius maistas paliekamas stovėti – esą gal kas dar norės užkąsti. Tačiau jau po dviejų valandų tokiame maiste mikroorganizmų bus 100 kartų daugiau nei prieš tai. Todėl jei nėra galimybės maisto laikyti šaltai, jį reikia mesti į atliekų maišelį.

Norint šiek tiek pratęsti karšto maisto galiojimo laiką, jis turėtų būti laikomas karštai – 68 laipsnių temperatūroje, pavyzdžiui, virš karštų žarijų. Tačiau taip jį saugoti galima ne ilgiau kaip 2 valandas.

Beje, vasarą produktai greičiau genda ir šaldytuve. Mat jie gauna didesnę šilumos dozę, kol atkeliauja iš parduotuvės į mūsų namus. Kartais to užtenka, kad atidarius jogurtą, kurio galiojimo laikas dar nesibaigė, jis gali pasirodyti rūgštus. Be to, valgydami tam tikrus produktus mes įpratę laikyti ant stalo – iš karto jų nededame į šaldytuvą. Dėl to jų galiojimo laikas taip pat trumpėja.

Vežtis maistą geriau dėžutėse nei maišeliuose

A. Išarienė priminė, kad gamtoje būtina nepamiršti plauti rankų – ir ne ežero vandeniu, bet geriamu, arba jas nusišluostyti drėgnomis servetėlėmis. Mat vasarą vandens telkiniuose knibžda pakankamai mikroorganizmų. Juolab, kad prie dažno paplūdimio nėra įrengta tualetų.

Specialistai pataria maisto produktus, kuriuos ketinama vežtis į gamtą, parduotuvėje rinktis itin kruopščiai – atkreipti dėmesį į produktų spalvą, formą, konsistenciją, laikymo sąlygas, tinkamumo vartoti terminus. Žalią mėsą, paukštieną, žuvį reikėtų supakuoti į dvigubą pakuotę. Svarbu įsitikinti, kad žalios mėsos ar žuvies sultys nepateks ant kitų maisto produktų, kurie bus vartojami be papildomo terminio apdorojimo.

Maisto produktams pakuoti geriau rinktis sandariai uždaromus indus, o ne plastikinius ar popierinius maišelius. Maišeliuose maisto produktai greičiau praranda prekinę išvaizdą ir greičiau genda, be to maišeliui įplyšus maistas jame gali būti užterštas.