„Pirmiausia per karščius svarbu negauti šilumos, saulės smūgio, išvengti širdies smūgio ir insulto, nes tai - baisiausia žmogui“, - pabrėžė Vilniaus greitosios medicinos pagalbos (GMP) direktoriaus pavaduotoja GMP paslaugos organizavimui V. Pumputienė.
Gydytojos žodžiais, kai per karštį dirba ar sportuoja jaunas žmogus, prasiplečia jo kraujagyslės, padidėja minutinis kraujo tūris, dažniau susitraukinėja širdis ir organizmas nesunkiai išgarina šilumą.
„Tačiau vyresnio amžiaus žmonėms kraujagyslėse būna sklerotinių pakitimų, todėl jos taip neišsiplečia. Be to, dėl sklerotinių plokštelių vyresniame amžiuje apskritai siaurėja kraujagyslės ir jeigu gaunant mažai skysčių kraujas sutirštėja, jo pratekėjimas pro siauresnį spindį apsunkėja, - aiškino gydytoja.
Tuo atveju, kai sklerotinių plokštelių yra širdies koronaruose ar galvos smegenų kraujagyslėse, pasak V. Pumputienės, gali išsivystyti ūmus miokardo infarktas, insultas arba sutrikti širdies ritmas, o tai - labai pavojinga.
Šokinėja kraujospūdis
„Kai smegenyse pablogėja kraujotaka, pradeda šokinėti kraujospūdis. Todėl žmonės vasarą turėtų nenustoti naudoti gydytojo paskirtų vaistų, kurie gerina kraujotaką ir per karščius būtinai pora kartų į dieną - rytą ir vakarą - matuotis kraujospūdį, nes ne visi pajunta kraujospūdžio pasikeitimus“, - akcentavo GMP paslaugos organizatorė.
Žmonės medikams neretai sako, kad gerai jaučiasi, todėl nenaudoja vaistų, o paaiškėja, kad kraujospūdis pakilęs iki 200.
„Kai įvyksta katastrofa, smegenyse trinka kraujotaka, tada kviečiasi mus. Todėl geriau profilaktiškai tikrintis spaudimą, dabar žmonės tai gali daryti patys“, - sakė DELFI pašnekovė, pridurdama, jog ypač svarbu pasitikrinti spaudimą pajutus sunkumą galvoje ar krūtinėje.
Pasak V. Pumputienės, aukštas kraujospūdis „gali duoti ir hipertenzinę krizę, kai būna organų audinių pakenkimas, gali išsilieti kraujas smegenyse, gali įvykti išeminis insultas ar išsivystyti ūmus miokardo infarktas“.
Pataria dirbti ryte ir vakare
Todėl tuo metu, kai užėję karščiai, gydytoja visų pirma pataria visus darbus planuoti iš ryto ar vėliau vakare, ypač vyresniems ar silpnesnės sveikatos žmonėms.
„Dieną ir medžiagų apykaita lėtesnė ir visų apykaitinius organizmo procesus tvarkančių fermentų veikla lėtesnė. Todėl dieną turi būti kaip Italijoje, kur parduotuves uždaro penkioms valandomis, o dirba anksti ryte ir vėliau vakare”, - sakė gydytoja.
Kitas svarbus V. Pumputienės minėtas dalykas - lengvesnis maistas: daugiau vaisių ir daržovių, mažiau riebių ir sūrių produktų, nes „dėl karščio, kaip minėta, kiek prislopinti fermentai”.
Kalbėdama apie būtinybę per karščius gerti kuo daugiau vandens, V. Pumputienė kavos mėgėjams patarė išgėrus puodelį šio gėrimo skysčių atsargas papildyti dviem stiklinėm vandens, nes „dėl pagerintos kraujotakos inkstuose, kava labai padidina diurezę - šlapimo išsiskyrimą“.
Nardytojai rizikuoja gyvybe
„Vykstant į gamtą su savimi reikia turėti ne tik visus vaistus, kurie skirti, bet ir binto, jodo, pleistro, nes padaugėja traumų. Stovyklavietėje vienas iš kompanijos būtinai turėtų pavaikščioti ir apžiūrėti, kad nebūtų stiklų, jeigu planuojama maudytis - patikrinti upės ar ežero dugną.
Nardymo mėgėjams nereikia nežinomoje vietoje šokti stačia galva į vandenį: atsitrenkus į akmenį, gali būti pažeista kaklinė stuburo dalis, nugaros smegenys ir žmogus liks visam gyvenimui invalidas, su paralyžiuotomis rankomis ir kojomis arba nuskęs“, - įspėjo gydytoja.
Greitosios pagalbos medikai dažnai susiduria su neatsargaus elgesio pasekmėmis, bet, V. Pumputienės žodžiais, kartais jau nebegali padėti.
„Labai pavojinga per karščius naudoti alkoholį, kuris padidina skysčių atidavimą ir tiesiog nusausina organizmą, todėl per karščius jo iš viso geriau atsisakyti“, - sakė DELFI pašnekovė.
Kokį vandenį gerti?
Prakaituodami prarandame daug mineralinių medžiagų, sutrinka natrio ir kalio balansas, todėl dietologė Jūratė Dobrovolskienė patarė rinktis ne paprastą, o padruskintą vandenį. Tačiau sunkiai fiziškai dirbantiems vandenį geriau saldinti, nes „gliukozė yra energinė medžiaga, reikalinga judėjimui, sunkiam darbui“.
„Apibendrintai galėčiau pasakyti, kad per karščius geriausia gerti mineralinį natūralų arba mineralizuotą vandenį“, - DELFI sakė dietologė.
Tyrimais įrodyta, kad gazuotas mineralinis vanduo geriau malšina troškulį. Tačiau angliarūkštės poveikis, jei žmogus gazuotą mineralinį geria ant tuščio skrandžio - žalingas. „Todėl mes sakome, kad geriau gerti negazuotą mineralinį vandenį, nes jis niekam nepakenks - ar žmogus serga opalige, ar kepenų, ar kitomis ligomis“, - sakė DELFI pašnekovė.
O štai vaikams specialistė per karščius patarė duoti paprasto vandens. Kaime, jei šulinys patikrintas ir jo vanduo saugus, neužterštas nitratais - iš šulinio, o jei ne, geriau pirkti stalo vandens.
Karščiai ir kava
Miestuose išpopuliarėjo šalta frapė kava. Tačiau ją dietologė vadino žaidimu ir priminė, jog atšaldyta kava su pienu nėra skysčių pakaitalas. „Tai nėra alternatyva vandeniui. Kavą galima traktuoti kaip maisto produktą, be to kofeinas, nors ir nestipriai, varo šlapimą“, - atkreipė dėmesį DELFI pašnekovė.
Vis dėlto, J. Dobrovolskienės nuomone, šaltas kavos ir pieno gėrimas per karščius yra geriau nei juoda kava, kurios dietologė patarė gerti ne daugiau kaip du puodelius per dieną.
Sportuojantiems vanduo ir sultys - būtinybė
„Dvigubai daugiau dėmesio sau per karščius turėtų skirti sportuojantys ar sunkų fizinį darbą dirbantys žmonės, nes jie dvigubai daugiau išprakaituoja. Jiems mineralinis vanduo ir sulčių gėrimai - būtinybė, nes jie labai apkrauna širdį. Karštis ir fizinis krūvis sportuojant ar sunkiai fiziškai dirbant - dar pavojingesnis“, - pabrėžė dietologė.
Apibendrinama pašnekovė pabrėžė, jog per karščius svarbiausias skysčių balansas: „ Širdininkai, kitomis ligomis sergantys žmonės ir vaikai labai rimtai reaguoja į skysčių trūkumą. O štai maistas nėra toks svarbus, nors vaikams, nėščioms moterims, paaugliams per karščius būtinai reikia pavalgyti, kad ir nesinori“.
Dietologės žodžiais, sušilus atsidaro vitaminų skrynelė. Ypač vertingi pirmieji žalumynai, iš kurių dar kelias dienas galime semtis energijos. Pirmenybė turėtų būti teikiama šviežioms, čia užaugintoms daržovėms: ridikėliams, salotoms, petražolėms, kitoms žolėms, kurios savo verte daug pranašesnės už išlaikytas per žiemą ar konservuotas.
