Problemų dėl vaikų mitybos Lietuvoje netrūksta – tą nujaučiame turbūt daugelis, o ir ikimokyklinio ugdymo pedagogai apie tai kalba vis garsiau. Nuogąstavimus patvirtina ir atliktas darželinukų žinių patikrinimas, kuris rodo dalį vaikų manant, kad morkos auga ant medžių, o kriaušės po žeme, rašoma pranešime spaudai.
Užsienyje atliktų tyrimų rezultatai taip pat nenuteikia optimistiškai ir atskleidžia dar daugiau ne itin džiuginančių tendencijų, kurios mūsų visuomenės, matyt, taip pat neaplenkia. Nepaisant to, mūsų šalyje dėmesys visavertei vaikų mitybai, mažųjų švietimui šiuo klausimu yra dar menkas.
Nežino, iš kur atsiranda bananai
Užsienio žiniasklaidoje jau ne vienerius metus kalbama apie vaikų mitybos problemas ir žemą vaikų suvokimą apie tam tikrus maisto produktus, jų naudą ir reikšmę kasdieniame gyvenime. Štai australams nerimą kelia faktas, kad net 92 proc. šios šalies vaikų, kaip rodo toje valstybėje atliktas tyrimas, neįsivaizduoja iš kur parduotuvių lentynose atsiranda bananai, o daugiau kaip pusė nežino, kas yra poras, nektarinas ar ridikėlis.
Didžiojoje Britanijoje šurmulį neseniai taip pat sukėlė atlikto panašaus tyrimo rezultatai, kurie parodė, kad trečdalis Jungtinės Karalystės 7-16 metų amžiaus vaikų nežino, kad vaisai ir daržovės yra vitaminų šaltinis, o vienas iš keturiolikos nė neįtaria, kad sūris gaminamas iš pieno.
Manote Lietuvos vaikai apie tai žino daugiau? Toli gražu nebūtinai. Štai sostinės vaikų lopšelio-darželio „Smalsučiai“ pedagogų šioje ikimokyklinio ugdymo įstaigoje atliktas 5-6 metų vaikų žinių patikrinimas parodė, kad dalis mažųjų nežino net ir, atrodytų, labai paprastų su vaisiais ir daržovėmis susijusių faktų.
Daugiau nei pusė (56 proc.) darželio auklėtinių mano, kad Lietuvoje auga kiviai, beveik pusė tą patį galvoja apie ananasus. Kas antras apklausoje dalyvavęs mažametis yra įsitikinęs, kad obuoliai prinoksta tik pavasarį. Be to, daugiau nei ketvirtadalis (28 proc.) darželinukų mano, kad citrinose yra daugiau cukraus nei braškėse, o 14 proc. nežino, kad būna ir geltonų pomidorų.
Netinkamą požiūrį formuoja ir tėvai
Amerikiečių tėvai yra vieni tų, kurie jau ne vienerius metus ieško atsakymų į klausimą, kodėl jų vaikai valgo per mažai daržovių ir netgi tam tikru būdu „išmoksta“ jų nevertinti ir nemėgti. JAV vaikų psichologai atkreipia dėmesį, kad dėl neigiamo mažųjų požiūrio į daržoves dažnai būna kalti patys tėvai, kurie imasi netinkamų taktikų skatindami savo atžalas valgyti daugiau daržo ar sodo gėrybių.
Viena dažniausiai tėvų daromų klaidų kalbant su vaikais apie daržoves – bandymas apeliuoti išskirtinai tik į jų teikiamą naudą sveikatai. Jei suaugusiems tai dažniausiai yra svarus argumentas į kasdienį racioną įtraukti daugiau daržovių, mažiesiems paprastai jis nėra toks reikšmingas. Vaikai daug geriau supranta žodį „skanu“, todėl kalbant su mažaisiais apie daržoves reikėtų nepamiršti pristatyti jų ne tik kaip naudingo, bet ir gardaus maisto.
Tyrimai rodo, kad neveikia ir atkaklūs bandymai daržoves vaikams įsiūlyti kone per prievartą. Vieną ar du kartus po tokių įkalbinėjimų vaikas savo daržovių porciją galbūt ir suvalgys, bet ilgainiui toks daržovių ar kitų žalumynų brukimas, tikėtina, lems neigiamą vaiko požiūrį į šiuos produktus ir retesnį jų vartojimą savo noru. Lygiai taip pat mažai veiksmingi yra ir ultimatumai – „kol nesuvalgysi daržovių, negausi deserto“.
Supažindinti su vaisiais ir daržovėmis – trūksta pastangų
Problemos sprendimo būdai turbūt turėtų būti subtilesni. Pavyzdžiui, vienas Teksaso universiteto JAV pradinėse mokyklose atliktas tyrimas parodė, kad vaikai daržoves lėkštėje visai nepaliestas gerokai dažniau palieka tuomet, kai jos pateikiamos su mažųjų itin mėgstamais pirmaisiais patiekalais – mėsainiais, traškia vištiena. Tuo metu daržovių porcija gerokai dažniau suvalgoma, kai pirmieji patiekalai yra mažiau viliojantys. Maža to, vaikų suvalgomų daržovių kiekis išauga keturis kartus, kai jos jiems patiekiamos atskirai prieš pagrindinį patiekalą, net kai mažamečiai nežino, koks jis bus.
Kol pasaulis ieško atsakymų ir būdų problemai spręsti, Lietuvoje dažnai dar pasitenkinama populiariu mitu, kad nesveikos mitybos kultūra, o kartu ir menkas vaikų išmanymas apie vaisius ar daržoves yra paplitęs tik Vakarų šalyse. Tuo metu mūsų mažieji neva yra daug arčiau sodo ar daržo, todėl apie jų gėrybes žino daugiau ir maitinasi sveikiau. Vis tik nėra jokių patikimų įrodymų šiam įsitikinimui pagrįsti. Priešingai – tokiose šalyse kaip JAV, Didžioji Britanija ar Australija vaikų sveikos mitybos ugdymui yra dedama pastebimai daugiau pastangų, jose gausu socialinių iniciatyvų, kurių tikslas nuo ankstyvo amžiaus supažindinti vaikus su daržovėmis ir vaisiais.
Sieks priartinti prie daržo ir sodo gėrybių
„Labai svarbu ne tik, kad žmonės, ir ypatingai vaikai, valgytų daugiau šviežių daržovių, bet ir su jomis susipažintų nuo mažens. Lietuvoje vyresnių kartų santykis su daržu ar sodu vaikystėje buvo gerokai artimesnis – dažnam suaugusiajam pačiam yra tekę laistyti pomidorus šiltnamyje, skinti agurkus ar prižiūrėti ridikėlius darže. Šiandieniniai vaikai progų prisiliesti prie daržovių auginimo proceso turi vis mažiau, todėl svarbu skatinti jų smalsumą bei norą pažinti ir tokiu būdu prisidėti prie tinkamų jų mitybos įpročių ugdymo“, – sako prekybos tinko IKI viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė.
Anot prekybos tinklo atstovės, IKI jau ėmėsi iniciatyvos reikalams šioje srityje išjudinti ir suteikti reikiamą postūmį vaikų švietimui apie didžiausią naudą augančiam organizmui teikiančius produktus – daržoves ir vaisius. Pirmasis žingsnis – kartu su vaikų lopšelio-darželio „Smalsučiai“ ikimokyklinio ugdymo pedagogų komanda ir vaikų psichologu Linu Slušniu parengta ikimokyklinio ugdymo programa „Sodinčius“, kurios tikslas – įdomiai papasakoti mažiesiems, kaip ir kur auga įvairūs vaisiai ir daržovės. Ši programa jau greitai pasieks Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigas.
Kita svarbi prekybos tinklo IKI iniciatyva - vaikų ekskursijų į daržoves ir vaisius auginančius ūkius organizavimas, supažindinimas su šių produktų keliu nuo sodo ar daržo iki parduotuvių lentynų. Pasak B. Čaikauskaitės, prekybos tinklo iniciatyva vien edukacinėmis ekskursijomis ir programos pristatymu neapsiribos, o, be visa ko, bus siekiama užpildyti ir patikimų duomenų apie vaikų požiūrį į vaisius, daržoves ir salotas, gebėjimą juos pažinti spragas.
