Liepos pradžioje 12 gydytojų, nesutikusių su savivaldybės įgyvendintu gydymo įstaigos reorganizavimu, paliko Zarasų ligoninę. Dėl gydytojų trūkumo sustabdyta kelių ligoninės skyrių veikla. Vėliau septyni medikai pareiškė planuojantys palikti ir Raseinių ligoninę, suabejoję naujo ligoninės vadovo konkurso skaidrumu.
Masinis medikų pasitraukimas neaplenkė ir didžiųjų Lietuvos miestų gydymo įstaigų. 40 darbuotojų pasitraukė iš Vilniaus Centro poliklinikos, tarp jų – ne tik skyrių vadovai, bet ir beveik visa administracija, ūkio darbuotojai, gydymo tarnyba.
2022 m pabaigoje, prieš sujungiant Klaipėdos universitetinę, Jūrininkų ir Palangos reabilitacijos ligonines į Klaipėdos universiteto ligoninę, dėl reorganizacijos išmokų ir amžiaus išėjo 68 darbuotojai, iš kurių – 16 gydytojų, 26 slaugytojos. Likusieji darbuotojai – kitas personalas. Daugiausia išėjusiųjų dirbo Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Po reorganizacijos paaiškėjo, kad vienoje iš šių sujungtų įstaigų, dabartiniame Klaipėdos universiteto ligoninės filiale „Klaipėdos ligoninė“ trūko 241 darbuotojo iš kurių beveik 100 gydytojų.
Portalo „Delfi“ kalbinta parlamentarė Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė mano, kad priežastys, dėl kurių medikai paliko minėtąsias gydymo įstaigas, – skirtingos. O Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė mano, kad medikų išėjimo šaknys slypi kur kas giliau, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Jos atspindi dešimtmečiais darytas klaidas. A. Gerliakienė prognozavo, kad jeigu situacija nesikeis, pasekmės bus dar liūdnesnės.
Kortas sumaišė ir pakelti darbo užmokesčiai
Paklausta, su kuo sietų masinius medikų išėjimus iš valstybinių ar savivaldybių gydymo įstaigų, J. Sejonienė sakė, kad kiekvienas atvejis vis kitoks.
„Klaipėdoje tai yra dalis proceso, susijusio su Klaipėdos universitetinės ir Jūrininkų ligoninių sujungimu. Žinau, kad ten buvo problema, nes Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, prieš pasikeičiant jos statusui, daug kam buvo pakelti darbo užmokesčiai, nesakyčiau, kad labai pamatuotai. Aišku, darbuotojams tai patiko, bet naujoje įstaigoje nėra galimybių tokių užmokesčių mokėti.
Antra priežastis yra gal ir kažkiek dėl nežinomybės, nes naujasis vadovas darbą pradės tik nuo spalio.
Šiaip Klaipėdoje niekada nebūdavo problemų prisitraukti sveikatos priežiūros specialistų – ar slaugytojų, ar gydytojų, nepaisant to, kad ji yra atokiai. Tai – trečio lygio gydymo įstaiga, kur gydytojams patogu daryti mokslinius darbus, o ir darbo užmokestis ten visą laiką buvo motyvuojantis. Labai tikiuosi, kad jiems pavyks išspręsti tas problemas, naujajam vadovui tinkamai sukomunikuoti su darbuotojais ir tinkamai organizuoti paslaugas“, – vylėsi J. Sejonienė.
Pašnekovė tikėjosi, kad Klaipėdos universiteto ligoninės konkursą laimėjęs daktaras Audrius Šimaitis, sukaupęs nemažai darbo patirties Jungtinėje Karalystėje, sugebės pakeisti darbo kultūrą uostamiesčio gydymo įstaigoje į gerą.
Vertina kaip protestą ir šantažą
Medikų pasitraukimą iš Zarasų ligoninės J. Sejonienė įvertino kaip nevykusių politinių kovų pasekmę.
„Kiek žinau ir kaip suprantu situaciją, dabar jau buvęs ligoninės vadovas yra ir rajono savivaldybės tarybos narys, bet dirba opozicijoje. Ten buvo kažkokių konfliktų su naująja mere. Gali būti, kad nebuvo pakankamai komunikacijos iš merės pusės. Kaip suprantu, buvo bandoma pašantažuoti merę, kad mes išeiname, pasiimame išeitines, kurios yra labai solidžios, o paskui sugrįšime, nes neturės, ką daryti – į Zarasus kur kas sudėtingiau prisitraukti naujų specialistų ir surasti kompetetingą vadovą“, – pastebėjo J. Sejonienė.
Skaudžiai medikų pasitraukimas atsiliepė ir Raseiniams, kur buvo visiškai paralyžiuotas kelių ligoninės skyrių darbas, o pacientus dabar reikia pervežti arba į gretimus rajonus, arba į Kauną.
„Turiu žinių, kad Raseiniuose buvo nepatenkinti darbuotojai tuo, kaip organizuotas vadovo konkursas, o kandidatas, kuris jį laimėjo, galimai net ir neatitiko vadovui keliamų konkurso sąlygų: neturėjo vadovaujamo darbo patirties, nelabai patiko ir jo, kol buvo tik eilinis kolega, komunikacijos būdai. Tai buvo irgi toks protestas“, – sakė J. Sejonienė pridūrusi, kad tokiose situacijose, kai masiškai iš darbo išeina medikai, labiausiai dėl to nukenčia pacientai.
Nors Raseinių meras Arvydas Nekrošius kilus skandalui paskyrė naują Raseinių ligoninės vadovą gydytoją chirurgą Gintarą Pikūną, paaiškėjo, kad jo praeities šleifas – nekoks: jis praeityje buvo baustas laisvės atėmimo bausme už sukčiavimą. Apie tai plačiau galite paskaityti čia.
Į situaciją žiūrėta pro pirštus
Parlamentarė pastebėjo, kad Vilniaus Centro poliklinika jau seniai turėjo problemų.
„Iš Centro poliklinikos darbuotojų esu gavusi ne vieną ir ne du skundus. Esu kreipųsis ir į pačią Centro polikliniką, ir į anos kadencijos Vilniaus miesto savivaldybę, kad įvertintų situaciją. Tuo metu man buvo atsakyta, kad viskas yra gerai, visi darbuotojai patenkinti, vyksta natūrali kaita, kuri neišvengiama ir tikrai atsižvelgiama į darbuotojų psichoemocinę gerovę.
Bet, pasirodo, kad ne. Tie skundai ir toliau kartojosi. Dabartinė savivaldybės administracija visai kitaip įvertino situaciją, manau, kad teisingai. Nes skundų buvo daug, bet tai yra savivaldybės įstaiga, tad nei ministerija gali kištis, nei Seimas. Tiek, kiek tai yra mano kompetencijos ribose, stengiausi, kad situacija būtų įvertinta ir labai tikiuosi, kad tai pavyko. Aišku, lauksim naujo vadovo konkurso ir matysim. Tikiuosi, kad situacija pasitaisys, nes jau ir pacientai pradėjo skųstis, kad tos paslaugos nebe tokios kokybės, kokios buvo anksčiau“, – komentavo J. Sejonienė.
A. Gerliakienei kilo klausimas, kodėl apskritai buvo atleistas ankstesnis Centro poliklinikos vadovas, vadovavęs iki Zdislavo Skvarciany – pastarąjį pagaliau Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas atleido po masinio darbuotojų išėjimo.
„Iki Z. Skvarciany dirbęs vadovas Centro poliklinikai vadovavo sėkmingai. Tad kodėl vadovas, kuris puikiai tvarkėsi, prie jo buvo gera vadyba, buvo pakankamai lėšų gydymo įstaigai, atlyginimams ir kitiems poreikiams, buvo atleistas?“ – stebėjosi A. Gerliakienė.
Skaičiavo ne medikus, bet etatus
Vertindama masinius medikų pasitraukimus iš gydymo įstaigų A. Gerliakienė mano, kad pagrindinė to priežastis yra ilgalaikės strategijos nebuvimas.
„Nuo pat Nepriklausomybės pradžios nebuvo gilinamasi į sveikatos apsaugos paslaugų tiekimo poreikius. Buvo tik pataikaujama universitetinėms ligoninėms ir rūpinamasi jų poreikiais. Visos rezidentūros bazės ilgą laiką buvo telkiamos tik universitetinėse ligoninėse. Šiemet yra pirmi metai, kuomet jau ir regionuose steigiamos bazės.
Taip pat nebuvo jokio valstybinio užsakymo, nepaisant to, kad yra valstybės finansuojamos vietos, specialistams ruošti. Universitetams buvo palikta visiška autonomija tvarkytis su visomis programomis, kokias jie yra paruošę.
Jeigu nesirūpini, kokių gydytojų tau reikės po 5–10 metų, tai, aišku, nereikia mokėti ir už tų programų ruošimą. Universitetai, negaudami papildomo finansavimo, nesistengė tų programų paruošti, nes viskas kainuoja. Šitos problemos susikaupė“, – portalui „Delfi“ komentavo A. Gerliakienė.
Lietuvos medikų sąjūdis, anot pašnekovės, vis ragino suskaičiuoti, kiek Lietuvoje yra medikų – tiek gydytojų, tiek slaugytojų, bet esą buvo vengiama tai padaryti, tik baksnota į EBPO duomenis, kad turime gerokai daugiau negu Europos Sąjungos vidurkis dirbančių gydytojų 100 tūkstančių gyventojų.
„Kai klausiau, ar skaičiuojami fiziniai asmenys, ar etatai, ar licencijos, nes tai – visiškai skirtinga statistika, nebuvo aiškinama, pagal ką taip vertinta.
Visai neseniai profesorius Mindaugas Stankūnas savo „Facebook“ paskyroje pateikė įrašą, palygindamas pagal turimus duomenis, kur yra Lietuva. Paaiškėjo, kad skaičiuojama etatais.
Man peršasi išvada, kad nėra Lietuvoje daugiau gydytojų negu vidurkis, bet mūsų šalyje medikai dirba gerokai daugiau negu Europos Sąjungoje. Taigi yra nesureguliuoti gydytojų krūvai ir atlyginimas už tuos krūvius. Vadinasi, gydytojas, norėdamas užsidirbti didesnį atlyginimą, dirba keliose darbo vietose ir galimai etatų skaičius neatitinka išdirbtų valandų skaičiaus, nes tai neįmanoma fiziškai. Taigi, čia yra didžiulė betvarkė“, – neabejojo A. Gerliakienė.
Anot jos, ši problema išryškėjo jau per COVID-19 pandemiją, kuomet būdamas sveikatos apsaugos ministru Aurelijus Veryga pasirašė įsakymą dirbti medikams ciklais ir medikai nebegalėjo išvažiuoti į regionus, todėl ten sutriko sveikatos paslaugų tiekimas.
„Ministerija visiškai šitą dalyką ignoravo. Nesiaiškino, kokios yra priežastys. Manau, kad buvo labai stipriai sugaištas laikas. Jeigu būtų, kad ir prieš 2–3 metus į tai atkreipę dėmesį ir padarę išvadas, kalbėję su universitetais, mes jau turėtume vizijas, kaip vystysime sveikatos sistemos paslaugų tiekimą ir medikų ruošimą. Dabar viskas vilkinama ir praktiškai 6 metams išėjo tas atidėjimas, nes tokius dalykus reikia planuoti iš anksto“, – aiškino A. Gerkliakienė.
Nė viena valstybinė gydymo įstaiga neapsaugota
Komentuodama priežastis, skatinančias medikus apleisti valstybines gydymo įstaigas, A. Gerliakienė sakė, kad jie, kaip ir visi kiti specialistai, nori dirbti normaliomis sąlygomis, turėti tinkamą įrangą, rūbus, normalų darbo laiką – dirbti ne viršvalandžius ir ne stresinėje situacijoje. Taip pat medikai nori normaliomis sąlygomis bendrauti su savo kolegomis ir vadovais.
„Jeigu vienintelis būdas spręsti problemas vis dar yra mobingas – rėkimas ir suklydusių kaltinimas, šitiek dirbdami medikai tiesiog pervargsta.
Galų gale, net ir dėl Sveikatos apsaugos ministerijos bei Ligonių kasų pateikiamų teisės aktų generuojamos klaidos. Ne vieną kartą apie tai kalbėjome tiek su ministerija, tiek ir su ligonių kasomis, nes ten yra klaidų generavimo šaltinis, o kaltinami dėl jų medikai.
Žmonės ieško geresnių sąlygų. Turbūt niekam nekyla klausimų, jeigu IT darbuotojas ar architektas išeina į kitą darbą.. Bet, kada medikas išeina, tada paslaugos neteikiamos ir ta situacija atrodo labai jautri ir dar užaštrinta“, – pastebėjo pašnekovė.
Ji pridūrė: „Prisiminkime COVID-19 laikus, kai mūsų medikai aukojosi, dirbo net be apsaugų ir 32 medikai mirė dėl to, kad jiems nebuvo tos apsaugos užtikrintos. Po to dauguma gydymo įstaigų nenorėjo atsiskaityti už laiką, atidirbtą su infekuotaisiais COVID-19, buvo sudėtinga išsireikalauti nedarbingumą, jeigu užsikrėtei infekcija darbo metu. O dar lakstė po gydymo įstaigas ir fotografavo visokie antivakseriai, jiems buvo suteiktos visos platformos – netgi Seime organizuojamos konferencijos, kodėl nereikia vakcinuotis ir taip toliau. Taigi, medikai susidūrė su didžiule nepagarba tiek visuomenės, tiek Sveikatos apsaugos ministerijos. Manau, nevertėtų stebėtis, kai dabar jie nebenori nei dirbti, nei gyventi Lietuvoje.
Jeigu Lietuvoje nesikeis politinė, santykio su sveikatos sistema situacija, turėsime didžiulę migruojančių medikų bangą. Tik laiko ir politinių sprendimų priėmimo greičio klausimas, kiek tai galima stabilizuoti. O, kad tai yra pritvinkę per 30 metų, akivaizdu, nes nė viena politinė partija neprisiėmė politinės atsakomybės ir nekėlė šito klausimo. Visiems buvo taip patogu.
Aš nepavydžiu ateinantiems ir laimėjusiems sekančioje kadencijoje rinkimus, nes jiems bus dar baisiau.
Jau prieš porą metų buvo kalbama apie neefektyvią gydymo įstaigų vadybą, apie smurtą, kuris ten tvyro, apie rėkimus, tad ir pasekmės yra tokios. Nėra nė valstybinės vienos gydymo įstaigos, kurioje nebūtų grėsmės, kad medikai išeis“.
Kas galėtų išgelbėti?
Paklausta, kas galėtų situaciją pakeisti ir bėgančius medikus sustabdyti, A. Gerliakienė sakė, kad pirmas sprendimas – pripažinti, kas yra negerai.
„O negerai yra tai, kad Lietuvoje tikrai trūksta medikų: ne etatų, ne licencijų, o medikų.
Kodėl jų trūksta, yra keturios priežastys: žmogiškieji ištekliai, finansai, laikas ir žinios.
Lietuvoje nesutvarkytas finansavimas ir EBPO išvados tą rodo – mokame BVP mažiausiai visoje Europoje, neišvengiamo mirtingumo rodikliai pas mus blogiausi. Yra didžiulis žmogiškųjų išteklių trūkumas.
Trūksta laiko, nes nesutvarkyta e. sveikata ir nepatogu dirbti šitoje sistemoje. Jeigu ir toliau taip bus, tai kodėl žmonės turi kankintis? Nėra jokios prasmės.
Nėra nuolatinės sistemos, kur gydomosios medicinos atstovai – gydytojai ir slaugytojai – galėtų sistemingai pagal poreikius, pagal tai, kur jie specializuojasi, tobulinti savo žinias.
Kada šitie 4 dalykai bus sutvarkyti, subalansuoti visi resursai, tada veiks sistema.
Ir, aišku, turi būti normaliai apskaičiuotas darbo krūvis. Kai šitą klausimą kėliau, A. Veryga pasakė, kad jeigu mes subalansuosime normaliai darbo krūvį, labai didelė dalis ligonių negaus paslaugų. Bet ar paslaugą, kuri trunka 3 minutes, galima vadinti paslauga? Manau, kad ne. Tai yra tiesiog statistinis apsilankymas, bet tikrai nei sveikatinimo, nei klinikinė procedūra, tik pasisveikinti ir atsisveikinti. Taip neturėtų būti“, – įsitikinusi A. Gerliakienė.
Viltys į rezidentus
J. Sejonienė atkreipė dėmesį, kad problemų yra ne tik minėtose gydymo įstaigose, iš kurių pradėjo masiškai traukti medikai, bet regionuose apskritai.
„Ačiū dievui, kad yra tokių gerųjų pavyzdžių, kaip, pvz., Joniškio ligoninė, kuriai vadovauja jaunas kompetetingas specialistas, taikomi šiuolaikiniai vadybos principai ir yra visiškai kitokia yra komunikacija. Jiems pavyko optimizuoti darbus, atvažiavo specialistų, kiek žinau, net Šiauliai skundėsi, kad Joniškis nudrenavo daug specialistų. Čia – gerasis pavyzdys.
Bet ypatingai periferiniuose rajonuose, tokiuose, kaip šiaurės rytų, rytų, pačiuose pietiniuose rajonuose, kur yra Baltarusijos-Lenkijos pasienis, visada sunku prisitraukti specialistų. Ten važinėti toli. Atvažiuoti nuolat gyventi daug norinčių nėra ir skatinamosios priemonės – tarnybiniai būstai, kompensacija už kurą ar didesnis darbo užmokestis – vis dėlto nesuveikia taip, kaip norėtųsi.
Manyčiau, reikėtų, kad ir pačios tų savivaldybių įstaigos, ir merai, ir tarybos nariai važiuotų ir aktyviai kalbintų rezidentus ar būsimus rezidentus per rezidentūros darbo muges vykti pas juos dirbti rezidentūros metu“, – sakė J. Sejonienė.
Parlamentarė vylėsi, kad situaciją iš dalies išspręsti padės ir priimtas rezidentūros proceso pakeitimas, pagal kurį gydytojai rezidentai iki 30 proc. rezidentūros turės atlikti periferinėse, ne tik trečio lygio universitetinėse ar respublikinėse ligoninėse.
„Kai ten pabūni mėnesį–du, jeigu viskas sekasi, sutari su kolektyvu, susiformuoja socialiniai ryšiai, tada yra ir didesnis motyvas pasilikti visam laikui dirbti“, – svarstė J. Sejonienė.
Ne visi sieja su reforma
Primename, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narys Aurelijus Veryga neabejojo – keliose šalies ligoninėse ir poliklinikose kilę skandalai dėl darbą paliekančių medikų yra tiesiogiai susiję su sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reforma. Politikui kilo klausimas, kodėl sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys šioje situacijoje nemato tiesioginės savo atsakomybės.
„Gali atrodyti, kad situacijos (gydymo įstaigose – ELTA) yra be galo skirtingos, bet katalizatorius turi tam tikrą bendrą vardiklį. Ir kai sakoma, kad tai susiję su politiniais pasikeitimais savivaldybėse, kad yra kažkokie asmeniškumai, politiškumai – aš tik noriu priminti, kad savivaldybėse rinkimai vykdavo visada. Ar prisimenate kažką panašaus, kad anksčiau po rinkimų tokia apimtimi bėgioja medikai, taip byrėjusi sveikatos sistema? Aš tikrai neatsimenu“, – kritikos A. Dulkio argumentams negailėjo Seimo narys. Visą jo komentarą „Žinių radijui“ rasite čia.
Tuo metu A. Dulkys „Žinių radijui“ sakė, kad pastaruoju metu dėmesio sulaukę atvejai, kai medikai masiškai palieka gydymo įstaigas, yra nepelnytai siejami su sveikatos reforma.
„Visos šitos istorijos turi keletą jas jungiančių linijų. Pirma linija – kad tai yra savivaldybių savarankiška funkcija, visos šios įstaigos yra merų atsakomybėje. Antras dalykas – visos šitos istorijos koreliuoja su politiniu ciklu. Labai aiškiai matosi, kad viskas prasidėjo pasikeitus savivaldybėse vadovams“, – teigė A. Dulkys.
„Trečia linija, kurią matau: įvairias problemas, kurias kelia darbuotojai, medikų bendruomenė, tarkime, vienu atveju sako, kad nereaguojama į patyčias, į mobingą, (...) kad konkursas organizuotas neskaidriai, kad atrankos kriterijai yra negeri – bet vis tiek atsiranda tokių, kurie bando tas savo organizacines bėdas pakišti po tai, kad čia kažkokia reforma vyksta“, – stebėjosi ministras.
A. Dulkys patikino, kad sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reformos kaip priežasties, kodėl medikai palieka darbus, neįvardija ir patys gydytojai. Plačiau apie tai galite paskaityti čia.
Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas tikina, kad reforma yra tik kylančių problemų kontekstas, bet ne priežastis. Anot konservatoriaus, kiekvieną gydytojų išėjimo iš darbo atvejį reikia nagrinėti atskirai ir nepamiršti, kodėl imamasi gydymo paslaugų centralizavimo.
„Kiekvienoje ligoninėje medikų išėjimo precedentai buvo skirtingi ir tik kontekstas yra reforma. Man atrodo, kiekvieną atvejį reikia nagrinėti atskirai, bet nepamiršti, kodėl daroma reforma – kad kokybė būtų geresnė“, – „Žinių radijui“ antradienį kalbėjo P. Saudargas. Visą interviu rasite čia.
Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas taip pat mano, kad masinis medikų pasitraukimas iš Raseinių ir Zarasų ligoninių bei Vilniaus Centro poliklinikos susijęs ne su vykdomu gydymo įstaigų reorganizavimu, o su pokyčiais savivaldybėse po šių metų savivaldos rinkimų.
Jo komentarą „Žinių radijui“ rasite čia.
Tuo metu pirmadienį Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) dėl masinio gydytojų išėjimo iš darbo pareikalavo skubiai šaukti Seimo sveikatos reikalų komiteto posėdį.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas tikina gavęs socialdemokratų kreipimąsi dėl neeilinio posėdžio sušaukimo ir jį šiuo metu analizuojantis. Parlamentaro teigimu, sveikatos reformos įgyvendinimo eigai aptarti komiteto posėdis yra numatytas rugsėjo 6 dieną, tačiau A. Matulas neatmeta galimybės, kad posėdį sušauks anksčiau.
Anot A. Matulo, medikų išėjimas iš gydymo įstaigų yra labiau susiję su savivaldybėmis ir jų organizuojamais ligoninių vadovų konkursais. Vis dėlto, pasak politiko, reagavimas į šią situaciją – būtinas. Plačiau apie tai galite paskaityti čia.
