„Posėdis aiškintis būtent pertvarkos proceso eigą ir greitosios pagalbos reorganizavimo eigą, problemas, yra numatytas rugsėjo 6 dieną, prieš Seimo rudens sesiją. Bet dabar analizuoju socialdemokratų kreipimąsi ir neatmetu galimybės, kad sušauksiu posėdį anksčiau“, – Eltai sakė Seimo narys, reaguodamas į socialdemokratų partijos reikalavimą skubiai sušaukti neeilinį komiteto posėdį dėl masinio gydytojų išėjimo iš Zarasų ir Raseinių ligoninių bei Vilniaus Centro poliklinikos.

Anot A. Matulo, medikų išėjimas iš gydymo įstaigų yra labiau susiję su savivaldybėmis ir jų organizuojamais ligoninių vadovų konkursais. Vis dėlto, pasak politiko, reagavimas į šią situaciją – būtinas.

„Tie išėjimai iš darbo ir kiti dalykai daugiau susiję su konkursais, su vietinės valdžios nesusišnekėjimais, bet tikrai vienaip ar kitaip reaguojame“, – teigė Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas.

„Su ministerija bendrauju pastoviai, aptariame šiuos dalykus. Bet ar sušauksiu tą posėdį anksčiau, dar nenutariau. Studijuoju ir aiškinuosi priežastis to kreipimosi, kalbu su Sveikatos apsaugos ministerija“, – pakartojo A. Matulas.

Pirmadienį Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) dėl masinio gydytojų išėjimo iš darbo pareikalavo skubiai šaukti Seimo sveikatos reikalų komiteto posėdį.

„Prašau sušaukti neeilinį Sveikatos reikalų komiteto posėdį, kuriame galėtume išnagrinėti situaciją, besiklostančią daugėjant medikų grupinių išėjimų iš darbo. Vilniaus Centro poliklinika, Zarasų ir Raseinių ligoninės... Būtina nedelsiant įvertinti padėtį šiose ir kitose gydymo įstaigose, visoje pertvarkų krečiamoje sistemoje“, – teigė socialdemokratų frakcijos seniūnė Orinta Leiputė.

Anot O. Leiputės, šią gydymo įstaigų krizę lėmė ne tik prasta centrinės valdžios komunikacija su medikais ir savivaldybėmis, bet ir dabartinės valdančiosios daugumos užsispyrimas visas sveikatos paslaugas sukoncentruoti penkių didmiesčių ir stambesnių rajonų ligoninėse.

ELTA primena, kad nuo rugpjūčio 1 d. Lietuvos savivaldybės gali pradėti steigti sveikatos centrus, kuriuose būtų suteikta bent 80 proc. bazinių sveikatos priežiūros paslaugų. Savivaldybės sprendimus dėl sveikatos centrų kūrimo jungiant viešąsias arba privačias gydymo įstaigas turės priimti iki šių metų pabaigos.

Sveikatos centre bendradarbiavimo pagrindu turėtų būti sujungtos visuomenės sveikatos, pirminės ambulatorinės, pirminio lygio stacionarinės, antrinio lygio ambulatorinės, vidaus ligų (terapinio profilio) ir skubiosios medicinos pagalbos paslaugos, tačiau jų spektras savivaldybėse skirsis, priklausomai nuo kiekvienos dydžio.

Kaip skelbta anksčiau, liepos pradžioje Zarasų ligoninę paliko 12 gydytojų, kurie nesutiko su savivaldybės įgyvendintu ligoninės reorganizavimu. Pasak medikų, vietos valdžia neatsakė į gydytojų keltus klausimus dėl tolimesnės ligoninės veiklos ir neatliepė jų prašymų. Dėl gydytojų trūkumo Zarasuose sustabdyta kelių ligoninės skyrių veikla.

Problemos dėl darbą paliekančių medikų kilo ir Raseiniuose – miesto ligoninę dėl naujo įstaigos vadovo konkurso planuoja palikti 7 darbuotojai. Gydytojai prašė mero konkursą organizuoti skaidriai, tačiau, jų teigimu, išgirsti nebuvo. Dėl išeinančių medikų Raseinių ligoninės vidaus ligų skyriuje pradėtas riboti planinis pacientų priėmimas.

Šią savaitę panašius skundus sveikatos apsaugos ministrui išreiškė ir Raseinių poliklinikos medikai, prašydami stabdyti, pasak gydytojų, neskaidrų konkursą dėl įstaigos vadovo posto.

Kelios dešimtys medikų paliko ir Vilniaus Centro polikliniką. Pranešta, kad iš darbo pasitraukė 40 darbuotojų – ne tik poliklinikos skyrių vadovai, bet ir beveik visa administracija, ūkio darbuotojai, atsistatydino gydymo taryba, o galiausiai Vilniaus meras atleido ir patį poliklinikos vadovą Zdislavą Skvarciany. Kaip nurodė Vilniaus savivaldybė, poliklinikos vadovas atleistas dėl sveikatos sistemos autoriteto žeminimo.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją