Nors angliavandenių kasdien su maistu suvartojame visi, vieni žmonės jiems jautresni, nei kiti. Jautrumas angliavandeniams, sako A. Unikauskas, atsiranda dėl insulino rezistencijos.
„Mityba turi lemiamą reikšmę norint atstatyti jautrumą insulinui. Iš valgiaraščio teks išbraukti visą cukrų, miltinius gaminius ir kepinius. Tačiau yra ir sudėtiniai angliavandeniai, kuriuos drąsiai gali valgyti sveiki žmonės ir netgi atsparūs insulinui, bet pastarieji galės suvalgyti mažiau“, – teigia gydytojas.
Pasitikrinti cukraus kiekį kraujyje vertėtų tiems, kuriuos vargina įvairūs sveikatos negalavimai: „Jautrumą insulinui galima įtarti tada, jei kamuoja nuovargis, silpnumas, antsvoris, nemiga, raumenų masės mažėjimas, depresija ar suprastėjusi odos būklė. Gera žinia – visa tai visiškai pataisoma. Bet tada tenka vengti angliavandenių.“
Anot A. Unikausko, esant insulino atsparumui galimi dideli cukraus svyravimai kraujyje bei hipoglikemija. Žmogus gali jausti nuovargį, galvos skausmą ir svaigimą, mieguistumą, prakaitavimą, širdies plakimą ir kitus simptomus.
Profesorius sako, kad angliavandeniai paprastai skirstomi į bloguosius ir geruosius: „Blogieji (paprastieji) angliavandeniai neturi aukštos maistinės vertės, juos pasisaviname labai greitai. Jie vadinami cukrais. Tai tokie produktai, kaip pervirtos kruopos, dribsniai, termiškai apdorotos krakmolingos daržovės, sultys, medus, saldumynai, fruktozės sirupas, miltai.
Sudėtiniai angliavandeniai (polisacharidai) yra puikus mūsų kuras. Juos organizmas pasisavina per ilgesnį laiką. Palaipsniui esame aprūpinami energija, nevyksta staigių insulino ir cukraus šuolių.“
Sudėtinių angliavandenių turintys produktai, vardija A. Unikauskas, yra šie: viso grūdo kramtomos konsistencijos kruopos, pavyzdžiui, ryžiai, kukurūzai, bulvės, šviežios arba mažai apdorotos daržovės.
