DELFI užsakymu atlikta bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa parodė, kad fiziškai aktyvūs Lietuvos gyventojai pirmenybę teikia vaikščiojimui. Paklausus, ar sportuoja, beveik ketvirtadalis teigė, kad taip, nurodydami, jog vaikšto.

Vaikščiojimas sparčiu tempu olimpinei čempionei Vidai Vencienei neatrodo naudingesnis už lengvą pasivaikščiojimą ilgesnį laiką. „Čia negali būti taisyklių – priklauso nuo žmogaus, jo sveikatos būklės, pagaliau – nuotaikos. Ne visi gali sparčiau eiti. Aš ir pagal save sprendžiu. Prieš penkerius metus lengviau apeidavau savo kasdienį 2 valandų ratą. Kitas žmogus gal turi savo 3 ar 5 km ratuką, gal net ne kasdien išeina, tačiau ir tai labai gerai”, – DELFI sakė olimpinė čempionė.

Tai, kad penktadalis apklausos dalyvių sportuoja vaikščiodami, V. Vencienės nuomone, visai neblogas rodiklis. Kiek prastesnis, kad beveik pusė žmonių iš viso nesportuoja.

„Kita vertus, jei tokia pat apklausa būtų padaryta prieš penkerius ar dešimt metų, rezultatai būtų dar prastesni“, - mano olimpinė čempionė, pati pirmenybę teikianti ėjimui su šiaurietiškomis lazdomis.

Minimumas 6-7 km per dieną

Jei norime būti sveiki, energingi ir aktyvūs, Pasaulio Sveikatos Organizacija pataria per dieną nueiti ne mažiau kaip 10 tūkstančių žingsnių (arba vidutiniškai 6–7 kilometrus). Tačiau atlikti tyrimai rodo, kad vidutinis biuro darbuotojas įprastą darbo dieną vos nueina kilometrą.

iki 5000 – sėslus gyvenimo būdas,
nuo 5000 iki 7000 – mažas fizinis aktyvumas,
nuo 7000 iki 10 000 – vidutinis aktyvumas,
nuo 10 00 iki 13 000 – didelis aktyvumas,
daugiau kaip 13 000 – labai didelis aktyvumas.

V. Vencienė sportą vadina investicija į save, o vaikščiojimą – vienu naudingiausių ir nieko nekainuojančių užsiėmimų.

„Net kukliausio biudžeto žmonėms galima rasti būdų pasportuoti – pajudėjimas gamtoje dažniausiai nieko nekainuoja“, – drąsino neaptingti slidinėjimo lenktynių sportininkė, 1988 metų Žiemos olimpiadoje iškovojusi aukso ir bronzos medalius. Kaip pabrėžė V. Vencienė, judėjimas tai ne oro sąlygos, o gyvenimo būdas.
Vida Vencienė

„Kartais ir aš pati tingiu, tai labai gerai, kai yra draugių, kurios ištempia. Ne vienai smagiau: ir pasikalbam ir pabėgame, o kai pavargstame – paeinam. Negenam savęs, įsiklausom į organizmą. Su amžiumi tai vis svarbiau“, – pripažino DELFI pašnekovė.

Mažina insulto ir širdies ligų riziką

Menkas fizinis aktyvumas vadinamas vienu pagrindinių lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksnių. Tyrimais įrodyta, kad judėjimas mažina širdies ir kraujagyslių sistemos susirgimų, antro tipo diabeto, osteoporozės ir insulto riziką, padeda kontroliuoti kūno masę ir gerina psichologinę žmogaus savijautą.

Lietuvos kūno kultūros akademijos dėstytoja Rasa Jankauskienė sportuoti pradedančiam žmogui pirmiausiai pataria pasikonsultuoti su šeimos gydytoju – ar jis sveikas ir fizinis krūvis nepakenks.

„Kad stiprintume savo sveikatą, reikia mankštintis vidutiniu intensyvumu 4-5 kartus per savaitę. Mankštinantis dideliu intensyvumu, užtenka 2-3 kartų per savaitę. Tačiau žmogus turi mokėti reguliuoti savo fizinio krūvio intensyvumo lygį. Jei to nemoka daryti, verta pasikonsultuoti su treneriais bei įsigyti pulsometrą. Egzistuoja fizinio aktyvumo piramidė, kurios tikslas yra populiariai išaiškinti, kiek žmogus turėtų būti fiziškai aktyvus. Daugiausiai laiko turėtume skirti vaikščiojimui, važiavimui dviračiu, namų ruošos darbams, riedučiams, riedlentėms“, – DELFI yra sakiusi R. Jankauskienė.

Paaiškino, kuo skiriasi antsvorio turintys ir neturintys žmonės

Žmonės dažnai įsitikinę, kad kuo intensyviau sportuos ir išprakaituos, tuo sparčiau mažės riebalų. Tačiau tai netiesa. Mokslininkai nustatė, kad antsvorio turintys arba neturintys žmonės, skiriasi ne mankštinimosi dažniu, o vaikščiojimo, judėjimo iš vienos vietos į kitą trukme, kuri skiriasi net 2-2,5 val. per parą.
Rasa Jankauskienė

„Norėdami sumažinti savo svorį, turime daugiau vaikščioti, važiuoti dviračiu, atlikti daugiau namų ruošos darbų, mažiau sėdėti. Po intensyvios mankštos žmogus turi mažiau energijos namų ruošai, jis daugiau sėdi, mažiau vaikšto, nes yra pavargęs. Todėl mokslininkai šiandien kelia klausimą, ar apskritai mankštinimasis, ypač intensyvus, gali padėti efektyviai mažinti antsvorį. Kol kas įrodymai – ne intensyvaus mankštinimosi naudai“, – pastebi R. Jankauskienė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (167)