Daiktai, kuriuos pamirštame išplauti…

Dauguma žmonių pareigingai šveičia tualetą ir virtuvės plautuves, bet kaip su kitais daiktais, kuriuos naudojame kiekvieną dieną? Ekspertai pateikia sąrašą daiktų, kuriuos dažnai pamirštame išplauti, skelbia dailymail.co.uk.

Medžiaginiai pirkinių krepšiai

Arizonos universiteto mokslininkai, ištyrę 84 daugkartinio naudojimo pirkinių krepšius, nustatė, kad daugiau kaip pusė jų buvo užteršti pavojingomis bakterijomis.

12 proc. krepšių buvo aptikta bakterijų E. coli. 97 proc. apklaustų pirkėjų prisipažino niekada neskalbiantys savo pirkinių maišelių. Jie gali užsiteršti, jei iš maisto pakuočių išteka skysčio, pavyzdžiui, nuo žalios mėsos, tvirtina tyrimo bendraautoris ir mikrobiologijos profesorius Charlesas Gerba. Patarimas: mėsai naudokite atskirą krepšį, pažymėtą specialiu ženklu. Skalbkite pirkinių krepšius kas dvi savaites, o kas pusmetį juos keiskite naujais.

Sodo pirštinės

Jos gali apsaugoti jūsų rankas nuo dygliuotų augalų ir krūmokšnių, bet kada paskutinį kartą jas skalbėte?

Biomedicinos mokslų daktaras Ronas Cutleris iš Karalienės Marijos universiteto Londone teigia, kad bakterijos, virusai ir sporos, aptinkamos dirvožemyje, per nešvarias pirštines gali lengvai patekti į jūsų akis ar burną.

„Sodo pirštinės suteikia apgaulingą saugumo jausmą. Nusimaudami pirštines vis tiek galite priliesti jų išorę, todėl kruopščiai plaukite rankas, tarsi iš viso būtumėt jų nemūvėję“, - sakė jis.

Patarimas: išmeskite pirštines, kai tik jose atsiras įplyšimų ar skylučių. Kas dvi savaites pirštines išplaukite ir išdžiovinkite. Plaudami pirštines verčiau naudokite antibakterinį ploviklį, o ne muilą ir karštą vandenį, kuris gali jas išdžiovinti ir paskatinti įtrūkimus.

Dubuo vaisiams

Dar prieš tai, kai vaisiai sugenda, juose gali apsigyventi bakterijos, vadinamos pseudomonais. Jos pradeda vystytis, kai vaisius pernoksta. Šios bakterijos sukelia virškinimo sistemos sutrikimus ir infekcijas, teigia R. Cutleris.

„Jos taip pat sukuria aplinką, kurioje gali daugintis tokios bakterijos kaip E.coli, salmonelės ir listerijos. Vaisių dubuo ar daržovių krepšys nėra atšaldomi, todėl bakterijos gali sparčiai daugintis.

Praėjusią vasarą Europoje nuo agurkų kilęs E.coli protrūkis, nusinešęs 26 žmonių gyvybes, o dar tūkstančius susargdinęs, yra puikus įrodymas, kokį pavojų gali kelti vaisių ir daržovių bakterijos, pažymi jis.

Patarimas: indus, kuriuose laikote vaisius, kartą per savaitę valykite antibakteriniu skysčiu. Daržovių krepšius skalbkite 60 laipsnių karščio vandenyje.

Vandens buteliai

Neseniai atlikto Kalgario universiteto tyrimo metu ekspertai 75 plastiko buteliuose, iš kurių vienoje pradinėje mokykloje buvo geriamas vanduo, aptiko pavojingus bakterijų kiekius. Šie buteliai buvo naudojami daug kartų, tinkamai jų neišplovus.

Daugiau kaip 30 proc. vandens mėginių buvo rastos bakterijos, būdingos išmatoms. Jos galėjo atsirasti dėl blogai nuplautų rankų.

Daktaras Julianas Hiscoxas, Lydso universitete skaitantis paskaitas apie virologiją, sakė: „Jeigu visai dienai paliksite vandens butelį kambario temperatūroje, pavyzdžiui, ant darbo stalo ar sportinės aprangos krepšyje, sudarysite puikias sąlygas daugintis bet kokioms vandenyje esnačioms bakterijoms“.

Patarimas: keiskite vandens butelius kas savaitę. Sportui skirtus vandens butelius kartą per savaitę perplaukite verdančiu vandeniu.

Kempinės ir vandens maišytuvai

Vos po savaitės naudojimo kempinėje gali knibždėti daugiau kaip milijonas bakterijų, tvirtina profesorius Ch. Gerba.

„Kempinės yra vienas svarbiausių kelių, kuriuo tokios bakterijos kaip E.coli ir stafilokokai gali pasiekti mūsų odą“, - sako jis.

Floridos universiteto mokslininkai nurodo labai paprastą būdą, kaip galima dezinfekuoti bet kokias kempines: tiesiog sušlapinkite jas vandeniu ir porai minučių įdėkite jas į mikrobangų krosnelę, nustatę aukščiausią temperatūrą. Bandymai parodė, kad toks metodas sunaikina 99 proc. bakterijų.

Tuo tarpu 2009 metais Didžiosios Britanijos Higienos tarybos atliktas tyrimas nustatė, jog virtuvėje ant vandens maišytuvo būna daugiau bakterijų negu ant unitazo rankenėlės.

Mirtinai pavojingų E.coli bakterijų buvo aptikta ant 14 proc. virtuvės vandens maišytuvų ir tik ant 6 proc. unitazo rankenėlių.

Patarimas: kiekvieną dieną dezinfekuokite kempines ir virtuvės šluostes, pakaitindami jas mikrobangų krosnelėje arba perplaudami su antibakteriniu skysčiu. Dienos pabaigoje išplaukite visą plautuvę ir nuvalykite vandens maišytuvą.

Jūsų automobilis

Vienas tyrimas parodė, jog ant automobilio vairo gyvena devynis kartus daugiau mikrobų negu ant viešojo tualeto unitazo sėdynės, be to, 42 proc. vairuotojų turi įprotį vairuojant valgyti.

Tyrimas nustatė, kad automobiliuose labiausiai paplitusios bakterijos bacillus cereus, kurios randamos ryžiuose, makaronuose, bulvėse ir pyraguose bei gali apnuodyti maistą, taip pat arthrobacter rūšies bakterijos, aptinkamos dirvožemyje ir ant žmogaus odos.

Ant automobilio durelių, vairo ir po sėdynėmis taip pat buvo rasta stafilokokų, kurie gali sukelti odos infekcijas ir apnuodyti maistą.

„Automobilis yra puiki vieta bakterijoms veistis, ypač jei automobilyje valgote ir paliekate jame šiukšlių ar maisto likučių“, - sakė R. Cutleris.

Patarimas: kartą per mėnesį išvalykite automobilio vidų dulkių siurbliu ir antibakterinėmis servetėlėmis. Po kiekvienos kelionės išmeskite iš automobilio tuščias maisto pakuotes ir kitas šiukšles.

Minkšti žaislai

Naujosios Zelandijos Otago universiteto mokslininkai daugiau kaip pusėje tirtų minkštų žaislų rado didelius kiekius dulkių erkučių, kurios sukelia šienligę, egzemą ir astmą.

Jei pliušinis žaislas nuolat bus šalia miegančio vaiko burnos, mažylis gali susirgti erkučių sukelta astma.

Patarimas: Dandžio universiteto pediatras, alergijų specialistas Steve`as Turneris sako, kad tėvai turėtų vieną valandą džiovinti pliušinius meškiukus elektrinėse džiovyklėse arba įkišti juos nakčiai į šaldiklį, o tada išskalbti, kad pasišalintų visi alergenai.

Vonios ir dušo kilimėliai

Vienas tyrimas, paskelbtas žurnale „Applied And Environmental Microbiology“ nustatė, kad vonios bei tualeto grindų kilimėliuose bei neslystančiuose dušo kilimėliuose veisiasi tokie patogenai kaip sfingomonos ir metilobakterijos, kurios per garų daleles gali sukelti kvėpavimo ligas.

Jei pasinersite į vonią, kurioje guli nešvarus dušo kilimėlis, mikrobai per vandenį gali patekti į atviras pažeidimų vietas ir sukelti infekciją, sako tyrimo autorė, profesorė Norman Pace iš Kolorado universiteto.

R. Cutleris prideda, kad stovėdami ant purvinų dušo ar tualeto kilimėlių galite apsikrėsti pėdų grybeliu ar karpomis.

Patarimas: dušo kilimėlius po kiekvieno naudojimo išplaukite ir išdžiovinkite. Grindų kilimėlius apipurkškite antibakterine priemone ir kiekvieną savaitę skalbkite 60 laipsnių temperatūros vandenyje.

Batų lentynos

Batų lentynos, žinoma, apsaugo, kad jūsų kilimas neužsiterš purvu iš lauko, tačiau jos kelia didelę kryžminės taršos grėsmę, sako R. Cutleris.

Net jei prie dabartinių jūsų batų neprilipo jokie pavojingi patogenai, jūs galite jais apsikrėsti, jei rankomis prisiliesite prie batų lentynų ar kitų batų pado.

„Toksoplazmozės parazitai iš kačių ar šunų išmatų gali likti gyvybingi daug dienų. Jeigu jie nuo vaiko rankų pateks į burną, jis gali apakti“, - perspėjo jis.

Patarimas: kiekvieną savaitę nuvalykite batų lentynas antibakteriniu skysčiu, nuplaukite nuo batų nešvarumus, o nusiavę batus nusiplaukite rankas.