83 m. lietuvė iš JAV dirbo 18 valandų per dieną: kokia jos mitybos paslaptis

Nežinia, kiek metų būtų sulaukusi lietuvių kilmės amerikietė Ann Wigmore, jeigu jaunyste trykštančios garbaus amžiaus moters nebūtų pasiglemžęs gaisras.

Žaliavalgystės pradininkės idėjos Amerikoje labai populiarios iki šiol, jos pasekėjų, tikinančių, kad jos mityba išgelbėjo gyvybę, yra ir Lietuvoje.

A. Wigmore pasekėja: prieš 30 metų neturėjau nė vieno sveiko organo

Lietuvoje yra ne vienas žmogus, savo pavyzdžiui galintis įrodyti, kad net lietuviškų šaknų turinčios, bet ir čia gimusios bei praleidusios dalį vaikystės gyvo maisto pradininkės iš JAV Ann Wigmore idėjos padėjo atgauti prarastą sveikatą ir net išgelbėjo gyvybę.

„Ji nuolat taisė savo knygas, atrasdama kažką nauja. Ji buvo išradėja, pionierė ir novatorė, kuri, mūsų manymu, dar ir šiandien nužengusi dvidešimt metų į priekį. Būdama 83 metų, ji kasdien keldavosi penktą ryto, medituodavo, sportuodavo, o nuo septynių iki dešimtos, be poilsio dienų, dirbdavo su žmonėmis. Tuomet užsidarydavo kabinete ir rašydavo knygas. Ji miegodavo vos keturias valandas“, - teigė Ann Wigmore fondo Lietuvoje direktorius Paulius Jaruševičius, pristatydamas Knygų mugėje naujausią jos knygą lietuvių kalba „Atgauk sveikatą. Gyvo maisto gyvensena“.

Deja, 1994 m. A. Wigmore institute įvyko gaisras. Moteris nesugebėjo išsigelbėti. Ji mirė taip ir nespėjusi apsilankyti Lietuvoje, nors jau buvo užmezgusi čia ryšius.

„Esu gyvas jos metodikos veikimo pavyzdys. Prieš trisdešimt metų buvau visiškas ligonis, neturėjau nė vieno sveiko organo, net gėda vardinti visas savo ligas, gyvenimas man buvo tikrai nemielas. Tuomet buvau beveik žila, o dabar mano plaukai dar nedažyti. Tuomet gydytojų buvau nurašyta, o dabar, kai einu tikrintis kraują, gydytojai būna pritrenkti – visų elementų norma, esą taip nebūna“, - tikino želmenų pradininke Lietuvoje vadinama Janina Davidonienė.

Apie želmenų sulčių naudą ji išgirdo iš garsiosios JAV lietuvės. „Ji rašė apie želmenis, daigus, bet visiškai nežinojome, kaip tai daryti, kaip iš jų sultis spausti, kaip juos auginti. Aš pati pirmą kartą pasėjau grūdus į žemę, nors buvau pasiskaičiusi, kad juos reikia sėti virš žemės. Tiesiog mano protas to negalėjo priimti“, - prisiminė moteris.

J. Davidonienė daigus auginasi pati. Pasak jos, tai visiškai nesudėtinga ir neužima daug laiko. Tiesiog laiku reikia prisiminti grūdus užpilti vandeniu, kartą per dieną tą vandenį reikia pakeisti. Tiek to darbo.

Pasak sveiką mitybą aktyviai propaguojančio mediko Dariaus Kubiliaus, kviečių želmenų sultys negali būti panacėja, jeigu jų išgeriama tik kartais. Žmogus turi keisti savo gyvenimą iš esmės. Ne veltui Rytų išmintis byloja, kad sveikata laikosi ant trijų kolonų – mitybos, judėjimo ir meditacijos.

„Aš, kaip gydytojas, galiu patvirtinti, kad tai, ką A. Wigmore rašė prieš dvidešimt metų, šiandien jau pripažįstama klinicistų ir patvirtinta tyrimais. Ypač tai gali būti pritaikyta aterosklerozės gydyme – mes galime sustabdyti jos plitimą ir net atstatyti pokyčius vien mitybos dėka, ko negali padaryti jokie vaistai ir jokie chirurgai. Vienam mokslininkui tai pavyk padaryti mitybos racione, kuriame yra tik augalinis maistas ir jokių papildomų riebalų.

Keisti savo mitybą galima palaipsniui. Efektyviausia pradžia – iš tiesų pradėti valgyti augalus be papildomo aliejaus ar kitokių riebalų, nieko daugiau savo racione nekeičiant. Jau tai bus didžiulis lūžis. Reikia valgyti kuo daugiau pilnos struktūros augalų ir kiek pesticidų ar kitų teršalų gaunate su jais. Jūs vis tiek pajusite naudą“, - patarė D. Kubilius.

Prarastą energiją susigrąžino atsisakęs bet kokių papildomų riebalų

Pats medikas savo mitybą kardinaliai pakeitė prieš 2,5 metų. Visa jo šeima tapo vegetarais. Tiesa, jie iki šiol valgo ir termiškai apdorotą, tačiau jau apie pusę metų nevartoja jokių papildomų riebalų.

„Iš pradžių, kai pakeičiau mitybą, sveikata labai pagerėjo, atsirado daugiau jėgų. Tačiau po kurio laiko pastebėjau, kad man vėl jų stinga, atsiranda blogos sveikatos požymių – pradeda gesti dantys, lūžinėja nagai, pablogėja odos būklė, todėl pradėjau ieškoti, kodėl vegetarams, veganams ir net žaliavalgiams taip nutinka. Ieškodamas atsakymo medicininėje literatūroje bei sveiką mitybą populiarinančioje literatūroje, radau informaciją, kad perėjus prie augalinės mitybos reikia nevartoti papildomų riebalų arba jų vartoti ypatingai mažai, t. y. nevartoti aliejaus, riešutų ir avokadų.

Tai padarius maždaug per dvi-tris savaites visų mūsų sveikata grįžo į normalius rėmus, mes vėl visi turime daug energijos ir gyvūninio maisto mums nereikia. Man asmeniškai atsirado didelis noras judėti, pradėjau anksčiau keltis, o atstumas, kurį nueidavau anksčiau, man jau per mažas. Į darbą ir iš darbo dabar dažnai einu pėsčiomis. Tuo tarpu anksčiau judėti turėdavau prisiversti, žinodamas, kad tai daryti reikia“, - sakė pašnekovas.

Jis tikina, kad riebalų jam nebesinori natūraliai, riebus maistas netgi neskanus, tačiau tam, kad praeitų poreikis gauti riebalų, reikia mažiausiai mėnesio. Riebalai turi tokį patį narkotinį poveikį, kaip, pavyzdžiui, kava, tabakas, alkoholis.

„Taigi pagrindinė žinia, kurią noriu perduoti, kad ne bet koks augalinio maisto valgymas yra sveikas. Iš pradžių mitybos pakeitimas turi labai didelį teigiamą efektą, bet po to reikia labai daug žinių ją subalansuoti. Šiuo metu mūsų šeima taip pat stengiasi didinti pagal galimybes žalių daržovių kiekį racione. Jos iš tiesų sudaro didžiausią dalį, tačiau mes vis dėlto neatsisakome bulvių, kurias labai mėgstame. Tuo tarpu dalį burokėlių, kuriuos anksčiau visada virdavome, valgome žalius. Mums atsiranda poreikis jos taip valgyti.

Dar vienas dalykas, kurį išsiaiškinau: žmogus suserga ne tik todėl, kad jam trūksta medžiagų, nors būtent ši idėja dažnai propaguojama sveikos mitybos entuziastų. Yra dvi priežastys – medžiagų stoka ir energijos stoka. Jei žmogus gauna nepakankamai energijos, jis taip pat pradės sirgti. Todėl ligoninėse mes pirmiausiai stengiamės per mitybą grąžinti energetinius žmogaus resursus ir turime nepaprastai gerus rezultatus. Su papildoma mityba reikia mažiau antibiotikų, kitų vaistų, trumpesnis žmogaus gulėjimo laikas ligoninėje. Jei būtų galima rinktis, geriausiai energiją gražina paprastieji ir sudėtiniai angliavandeniai – vaisiai, daržovės, grūdai“, - teigė medikas.

A. Wigmore mitybos esmė: daigai, jūros augalai, rauginti produktai ir jokių riebalų

Apibendrindamas A. Wigmore metodiką, jis prisiminė, kaip ji aprašė savo lūžį pirmojoje knygoje. Ji sau pasakė: daugiau jokių riebaluotų indų. Tai buvo jos mitybos pokyčių pradžia. Vis dėlto vėliau ji pastebėjo, kad gyvūniniame maiste, kurį tuomet valgė, vis tiek yra daug riebalų. Taip pat ir tyrėjai yra pastebėję, kad su gyvūniniu maistu gaudami daug baltymų, pradedame jausti riebalų badą, t. y. atsiranda noras valgyti riebiai. Tai siejama su gyvūninio maisto įtaka, kuris užveda tokį mechanizmą – jeigu mes valgome daug baltymų, turime gauti pakankamą kiekį riebalų.

„Tautų, kurios gausiai maitinasi gyvuliniu maistu, racione riebalai sudaro didelę dalį. Tačiau šios tautos dar valgo labai daug jūros augalų, kurie mūsų mityboje tradiciškai nepopuliarūs. Todėl pas mus yra daug ligų, susijusių su tam tikrų mikroelementų trūkumu, – pavyzdžiui, skydliaukės ligos. A. Wigmore virtuvė be šių jūros žolių neįsivaizduojama – tai svarbi garsiosios jos energetinės sriubos dalis.

Kitas jos mitybos aspektas – fermentuoto, arba rauginto, maisto gausa. Ypač vertingi visų sveikos mitybos šalininkų propaguojami rauginti kopūstai. Ši daržovė pati tinkamiausia rauginimui, todėl kai rauginame kokias nors kitas daržoves (morką, burokėlį, cukiniją), visada reikia įdėti šiek tiek kopūstų. Pasak jos, rauginto maisto valgymas ne mažiau reikšmingas kaip ir žalio maisto valgymas“, - pasakojo D. Kubilius.

Pasak jo, rauginti kopūstai svarbūs ir tuo, kad rūgimo metu atsirandančios bakterijos sintezuoja vitaminą B12. Beje, jos rūgsta ne tik stiklainyje, kuriame rauginame, bet ir mūsų pilve. Taigi jei mes parauginame maistą šiek tiek išorėje, mums lengviau tai daryti ir viduje.

„Manau, vitaminas B12 mėsoje pervertinamas, kadangi jis suskyla labai žemoje temperatūroje. Taigi termiškai apdorotoje mėsoje jo neturėtų būti daug. Kiekvienas chirurgas žino, kad ir plonajame žarnyne, kaip ir storajame, yra bakterijų. Ir rūgimo procesai vyksta visur. Taigi bakterijos turėtų gaminti ir B12. Tačiau visi šie mechanizmai nėra pakankamai išaiškinti ir įrodyti“, - svarstė pašnekovas.

Kaip jau minėta, A. Wigmore buvo želmenų ir daigintų grūdų (pavyzdžiui, grikių, taip pat ankštinių daržovių) pradininkė. Taip pat ji sukūrė organizmui labai naudingą gėrimą – redžiuvelakas, kuris panašus į girą, bei vartojo migdolus (vienintelius iš visų riešutų) bei avokadus. Tiesa, jų kiekiai jos racione buvo palyginus nedideli.

Vegetarinė mityba padeda atsikratyti įkyrių minčių apie seksą?

Pasak D. Kubiliaus augalinis maistas turi dar vieną gerą pašalinį poveikį – padeda atsikratyti visų šiuolaikinių priklausomybių.

„Aš pats buvau įpratęs po darbo, kad atsipalaiduočiau, išgerti taurę vyno ar butelį alaus. Kai paskaičiavau, kad kasdien išgeriant butelį alaus, per savaitę susidaro butelis degtinės, pradėjau valdytis, tačiau potraukis išgerti būdavo. Pradėjus maitintis vegetariškai poreikis alkoholiui dingo visiškai. Tą patį pasakoja ir kiti vegetarai. Pasiskaitęs literatūros supratau, kad organizmas pradeda netoleruoti alkoholio. Užtenka išgerti pusę taurės vyno ir pilve jauti tarsi akmenį įsidėjęs. Kalbant apie rūkančius žmones, perėję prie augalinės mitybos jie šio įpročio taip pat nesunkiai atsisakė ir netgi nejaučia poreikio užsirūkyti praeidami pro rūkančius žmones.

Įdomu, kad lygiai tas pats vyksta su pertekliniu vyrų seksualiniu poreikiu. Yra vyrų, kuriems kasdien kylantis seksualinis geismas, mintys apie tai trukdo normaliai veikti ir dirbti. Perėjus prie augalinės mitybos atsiranda šio poreikio cikliškumas, kuris išsitęsia į keletą savaičių ar net mėnesio laikotarpį. Kas tiek laiko seksualinis poreikis, sugrįžta, tačiau vėliau žmogus vėl gali ramiai gyventi ir dirbti. Jo nebedirgina aplinka – reklamos, moterys trumpais sijonais ir pan. Beje, pastebėjau, kad esant problemai abstinencija pasireiškia dažnu kalbėjimu apie tai. Jei žmogus yra rūkęs žolės, atpažinti galite iš to, kad jis ištisai apie tai kalba, pasakoja įvairius juokelius šia tema. Lygiai tas pats su alkoholiu, rūkymu ir seksu. Taigi gal šiandien skamba absurdiškai, vienas iš būdų, kaip kovoti su priklausomybėmis, gali būti mityba. A. Wigmore knygoje apie tai yra visas skyrius. Ji teigia, kad kai žmogus per mitybą sureguliuoja savo sveikatą, visos priklausomybės dingsta“, - teigė pašnekovas.