Stebėdami dviračių sportu užsiimančius asmenis mokslininkai nustatė, kad trumpai trunkantys ypač intensyvūs pratimai padeda sustiprinti su amžiumi silpstančias ląstelės, rašo „The Daily Mail“.
Daugelis mano, kad geriausio rezultato pasieks ilgai, ne trumpiau kaip pusvalandį, važiuodami dviračiu.
Tačiau JAV atliktas tyrimas įrodė, kad optimalios naudos duoda keturių minučių trukmės ypač intensyvus dviračio pedalų mynimas, po kurio pereinama prie kiek labiau atpalaiduoto trijų minučių važiavimo. Tokių ciklų turėtų būti 12 per savaitę. Be to, reikia nepamiršti ir 90 minučių ėjimo bėgtakiu.
Didelio intensyvumo treniruočių kartojimas padeda daug efektyviau kovoti su senėjimą lemiančiu ląstelių funkcijų slopinimu nei ilgas važiavimas dviračiu ar svarmenų kilnojimas.
Manoma, kad užkertant kelią tam tikrų ląstelių organoidų – mitochondrijų – DNR defektams, pavyksta atitolinti tokias ligas kaip širdies veiklos sutrikimai ir vėžys, kurių rizika su amžiumi tik didėja.
Minesotos Mayo klinikos mokslininkai nustatė, kad intensyvūs trumpalaikiai pratimai didina organizmo tonusą, padeda išvengti antsvorio, užkerta kelią cukriniam diabetui ir padeda kovoti su ląstelių senėjimu.
Atliekant tyrimą buvo stebimi 72 abiejų lyčių 18–30 ir 65–80 metų asmenys, sutikę dalyvauti intensyvių treniruočių, ištvermei skirtų užsiėmimų su svarmenimis ir ilgo važiavimo dviračiu, derinamo su svarmenų kilnojimu, programose.
Tyrimo iniciatorius Sreekumaranas Nairas apibendrinęs rezultatus priėjo prie išvados, kad efektyviausios yra trumpalaikės intensyvios treniruotės. Ši žinia labiausiai nudžiuginti turėtų pastoviai laiko stokojančius nuolat biuruose užsisėdinčius darbuotojus.
„Atsižvelgiant į visus surinktus duomenis, jokios kitos treniruotės taip efektyviai nelėtina senėjimo proceso kaip šio tipo pratimai, be to, jų skatinamų reakcijų neįmanoma inicijuoti jokiu medicininiu metodu“, – sako S. Nairas.
Didelio intensyvumo trumpalaikiai pratimai padeda sudeginti daugiau riebalų, nes paskatina perteklinį po patirto krūvio ištinkantį deguonies poreikį. Po keturių minučių maksimaliomis pastangomis atlikto pratimo (šiuo atveju – dviračio mynimo), medžiagų apykaita dar kurį laiką išlieka intensyvesnė nei įprastai.
Neseniai atliktas tyrimas įrodė, kad trumpi ir intensyvūs pratimai akivaizdžiai paskatina ląsteles gaminti daugiau baltymų, reikalingų už energiją atsakingoms mitochondrijoms. Su metais ši žmogaus organizmo savybė, deja, nyksta.
Vykdant žurnale „Cell Metabolism“ aprašytą tyrimą buvo tiriami jo dalyvių šlaunies raumens mėginiai. Vėliau nustatyta molekulinė sudėtis buvo lyginama su nesportuojančiųjų atitinkamų audinių mėginių sudėtimi.
Buvo palygintos ir jaunesnių bei vyresnių tyrimo dalyvių grupės, kurioms buvo skirtos trumpos ir intensyvios treniruotės. Paaiškėjo, kad jaunesniųjų mitochondrijų veiklą minėti pratimai pagerino 49 procentais, o vyresniųjų – dar daugiau – net 69 procentais.
Buvo pastebėta, kad kai kurių vyresnių tyrimo dalyvių ląstelėse suintensyvėjo tiek su amžiumi nusilpusios mitochondrijų funkcijos, tiek raumenims reikalingų baltymų gamyba.
Priminsime, kad šie asmenys turėdavo atlikti dviejų fazių važiavimo dviračiu pratimą: pirmiausia keturias minutes pedalus jie turėdavo minti kuo intensyviau, o tada dar tris – kiek labiau atsipalaidavę. Tris dienas per savaitę vykdavę važiavimo dviračiu užsiėmimai buvo papildyti mažesnio intensyvumo 45 minučių trukmės ėjimu bėgtakiu (dvi dienas per savaitę).
Įsidėmėtina, kad tokios treniruotės yra naudingesnės nei viršutinei ir apatinei kūno dalims skirti ištvermės pratimai, kuriuos atliekant tenka po 8–12 kartų kiloti svarmenis. Šį teiginį mokslininkai grindė išvadomis, padarytomis apibendrinus tokius pratimus dukart per savaitę atlikusių dalyvių rezultatus.
Trumpos ir intensyvios treniruotės pasirodė pranašesnės ir už penkias dienas per savaitę ne mažiau kaip po pusvalandį trunkantį neintensyvų važiavimą dviračiu, kuris buvo derinamas su tam tikru kiekiu ištvermės pratimų.
Visgi reikia pasakyti, kad trumpos ir intensyvios treniruotės nepasitvirtino kaip tinkamiausias su metais silpstančių raumenų stiprinimo metodas.
„Jei tektų apsispręsti tik dėl kurio nors vieno tipo pratimų, patarčiau rinktis trumpas didelio intensyvumo treniruotes, tačiau manau, kad geriausią rezultatą pavyktų pasiekti joms skyrus tris arba keturias dienas, o tada dar dvi – jėgos pratimams“, – svarsto S. Nairas.
Pabaigai galima paminėti, kad mokslininkų komanda viliasi sukurti medicininį preparatą, galintį imituoti senėjimo procesą lėtinančių pratimų efektą.
