Apie 20 metų įvairias daržoves rauginanti ir jomis prekiaujanti Franciška teigė, kad rauginti galima beveik viską. Norint užsiraugti daržovių, reikia turėti morkų, kopūstų, burokėlių, pomidorų, agurkų, druskos, vandens ir žalumynų, česnakų, prieskonių, kurie suteiktų skonio, kad būtų skanu ir sveika, taip pat reikia skirti laiko, kad daržovės tinkamai išrūgtų, sakė kalbinta pašnekovė.
Gamintoja sakė į mėnulio fazes (kaip pataria liaudies išmintis) neatsižvelgianti, nes darbo daug, reikia pagaminti užtektinai produkcijos.
Ji patikino girdėjusi apie raugintų produktų naudą. Labai sveika marinuoti česnakai, tiesa, šis procesas ilgas. Žiemą ypač naudingi rauginti kopūstai – kai šalta, visiems reikia vitamino C. O apskritai visiems norisi ko nors rauginto – ypač agurkų ir kopūstų, teigė moteris.
Paklausta, iš kur išmokusi rauginti ir marinuoti daržoves, moteris papasakojo, kad tiesiog pamėgino pagaminti fermentuotas salotas, o kai pavyko, ėmė raugti daugiau produktų ir juos pardavinėti.
Vasarą gamintoja skiria mėnesį daržovių raugimui ir marinavimui stiklainiuose, o likusį laiką procesas vyksta palaipsniui – kol vienos daržovės auga, kitos jau raugiamos, tada nešamos į rūsį ir t. t.
Ar sunku patiems namuose užsiraugti kopūstų? Ko reikėtų?
Reikia turėti didelį indą, pvz., kibirą, kopūstų, juos supjaustyti, pirma palaikyti šiltoje patalpoje, uždengus marle, periodiškai pabadant tūrį, – kad iš kopūstų išgaruotų dujos. Pastebėjus, kad kopūstai ima keisti skonį, reikia išnešti juos į balkoną arba pastatyti į šaldytuvą, ir beliks valgyti visą žiemą, aiškino kalbinta raugintos produkcijos prekiautoja.
Ko reikėtų įdėti į raugiamus kopūstus?
Vieni mėgsta raugintus kopūstus su spanguolėmis, kiti klasikinį receptą – kopūstus su druska ir morkomis. O kmynų Franciška patarė įberti vėliau, jau valgant, nes ne visi juos mėgsta.
Pati prekiautoja mėgsta valgyti raugintas daržoves, kai jos kiek pastovi šiltoje patalpoje, – tada išryškėja visi skonio niuansai ir aromatas.
Apie fermentuotų produktų naudą papasakojo ir dietistė Vaida Kurpienė.
Visi vieningai teigia, kad rauginti produktai – be galo naudingi mūsų organizmui. Tiesa, dietistė įspėja – yra vienas „bet“ – „kas vienam sveika, kitam gali veikti atvirkščiai“.
„Iš tiesų rauginti produktai turi daug probiotikų, t. y. gerųjų bakterijų, kurios gerina mūsų žarnyno veiklą, prebiotikų skaidulų, kurios maitina mūsų gerąsias bakterijas, taip pat B grupės vitaminų, vitamino C ir įvairiausių kitų [vitaminų]. Tačiau taip pat turi ir didelį kiekį druskos, o kai kuriais atvejais įdedama per daug cukraus rauginant“, – teigė V. Kurpienė.
Pasak dietistės, fermentacijos metu pasigamina didelis kiekis histamino, kuris gali kenkti, sergant įvairiomis ligomis.
Ką gi daryti, kad būtų ir naudinga, ir skanu? Kaip įvertinti, kokį kiekį raugintų daržovių galima suvalgyti?
„Reikėtų išskirti dvi grupes žmonių. Jeigu žmogus kenčia nuo dilgėlinės, atopinio dermatito, bet kurios stipriai pasireiškiančios alergijos, rėmens, opų – tais atvejais reikėtų labai stipriai riboti raugintų produktų vartojimą, nes gali paaštrinti tą ligą, būklę, kuri yra“, – aiškino mitybos specialistė.
Sveikiems žmonėms V. Kurpienė rekomenduoja ne vienu kartu suvalgyti didelį kiekį raugintų produktų, o geriau padalinti į kelis kartus, mažesnį jų kiekį sumaišyti kad ir su šviežiomis daržovėmis, arba įsidėti kelis šaukštus raugintų daržovių garnyrui ar tiesiog valgyti kaip užkandį.
„Dažnai išpilame nuo raugintų kopūstų ar agurkų rasalą, sultis, bet jos irgi yra kupinos probiotikų, tad jas galima naudoti kaip padažą salotoms ar, tarkime, šviežius burokėlius sutarkuotus užpilti tomis raugintomis sultimis – ir jie pasifermentuos“, – patarė dietistė.
Turintiems aukštą kraujospūdį ar vartojantiems mažai skysčių didelis kiekis druskos raugintuose produktuose gali pakenkti, tai – dar viena priežastis, kodėl reikėtų jų vartoti ribotai.
Apibendrinant galima teigti – viską reikėtų vartoti su saiku, įvertinus savo organizmo būklę.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
