Bendraukite, judėkite ir diskutuokite
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Albertas Skurvydas sako, kad norint išlaikyti sveikas, žvalias smegenis ir kiek įmanoma labiau apsisaugoti nuo neurodegeneracinių ligų, labai svarbu treniruoti mąstymą – pasakoti istorijas, skaityti, bendrauti, diskutuoti.
„Taip daro ilgaamžiai japonai. Labai svarbu sistemingai judėti, nepersivalgyti ir pailsėti. Jei smegenys visą parą dirbtų, pasakotų istorijas, mąstytų, tai greitai persitemptų. Dėl to kai kuriuos darbus atliekame intuityviai, automatiškai, kad taip išeikvotume mažiau energijos“, – Žinių radijo laidoje „Sveikatos laikas“ sakė prof. A. Skurvydas.
Kaip pasakojo laidos pašnekovas, įrodyta, kad atliekant smulkius, spontaniškus judesius, ypač, jei tai pateikiama kaip žaidimas, o jį žaidžiant pasiekiamas tam tikras atpildas, pavyzdžiui, kai pataikoma į taikinį, smegenyse išsiskiria daugybė gerų medžiagų.
„Patys raumenys gamina natūralius vaistus – miokinus, kurie per kraujotaką pakliūna į galvos smegenis. Gaminasi ir dopaminas, endorfinas. Visa tai skatina naujų neuronų, kapiliarų susidarymą.
Smegenys plastiškai kinta, o jas labiausiai treniruoja judesiai, jų įvairovė, spontaniškumas, tikslo siekimo pratimai, streso mažinimo metodai. Galų gale protingas kalorijų apribojimas, pabadavimas, kūno grūdinimas. Smegenų ląsteles galima stimuliuoti įvairiai – ir judesiu, ir sveika mityba, pabadavimu, prisilietimu“, – kalbėjo pašnekovas.
Smegenims būtini apdovanojimai
Itin svarbu smegenims gauti apdovanojimą, nes taip išsiskiria dopaminas, kuris siejamas su motyvacija. Jei negausime dopamino, nebeliks motyvacijos kažką daryti toliau.
„Bet taip jau gamta sudėliojo, kad dopaminas neišsiskiria nuolat, nes prie jo priprastume ir nebereaguotume. Jei darbdavys didins atlyginimą nuolat, mums tai džiaugsmo nebeteiks. Protingas darbdavys atlyginimą didina po truputį, bet dažniau, ir šiek tiek daugiau, nei žmogus tikėjosi. Tada išsiskiria daug dopamino ir kyla motyvacija dirbti“, – kalbėjo prof. A. Skurvydas.
Smegenims svarbu ne tik gauti atpildą už padarytus darbus, bet ir vykdyti paties darbo procesą. Mat pats darbas smegenis stimuliuoja, net jei atlikus darbą nėra rezultato.
Įdomu, kad kai jaučiame meilę, išsiskiria oksitocinas. Bet kas nutinka, kai meilė dingsta ir sakome, kad jos nebejaučiame? Pašnekovas paaiškina, kad oksitocinas, kaip ir kiekvienas baltymas, jei jo neatnaujiname, tiesiog suyra.
„Meilę reikia kurstyti, taip pat, kaip treniruoti raumenis. Galvos smegenys dirba tokiu principu – jei nenaudosi, prarasi“, – sakė pašnekovas.
Profesoriaus teigimu, kuo toliau, tuo labiau tobulėja žmonių smegenys. O toks išvystymas persiduoda ne genetiškai, bet epigenetiškai.
„Biologijos moksle yra nauja atšaka – epigenetika. Genetiškai, klasikiniu būdu tas smegenų išvystymas nepersiduos, bet persiduos per epigenetiką. Genai nepasikeis, bet pasikeis genų reguliavimo mechanizmai. Jei elgsena nesveika, žmogus daug geria, rūko, nejuda, tai vaikams ir netgi anūkams gali persiduoti ląstelių dalis, ir jie gali būti prastesnės sveikatos ar nutukę“, – sakė laidos pašnekovas.
Prof. A. Skurvydas pasakoja, kad tyrimai rodo, jog jei moteris, būdama nėščia, badavo, vaikui gimus ir jau suaugus, tikimybė būti nutukusiam padidėja net kelis kartus.
„Tai vadinama epigenetika – genai nepasikeitė, bet jų reguliavimas pasikeitė. Mūsų gera elgsena kuria ir vaikų gerą elgseną“, – sakė profesorius.
Pasakė, kad labiausiai žlugdo loginį protą
Kartais priekaištingai sakoma, kad jauniems žmonėms šiais laikais trūksta motyvacijos. Profesorius su tokiu teiginiu nesutinka, bet sako, kad dabartiniu metu sunku nepakliūti į technologijų pinkles. Mat šiais laikais turime labai daug informacijos, o smegenys per dažnai gauna greitą pasitenkinimą.
„Pilna greitų žaidimų, greitų vaizdo įrašų. Jaunimas priprato kas sekundę gauti savo smegenims naują vaizdą, naują apdovanojimą. Blogiausia, jauni žmonės nebeturi jėgos pakentėti ir palaukti didesnio atpildo. Kai sakai, kad pasėdėk valandą prie matematikos, jie po pirmų 5 minučių pasakys, kad neįdomu – nes nėra greito dopamino.
Kas labiausiai žlugdo vaikų loginį protą, tai greiti filmukai. Jei parodysi kažką lėtesnio, viską norėsis prasukti. Ir suaugę žmonės atprato padirbti ilgiau, pakentėti, siekti ilgesnio tikslo, už kurį gaus atpildą vėliau. Labiau pripratę žvejoti smulkias žuvytes, nei palaukti, kol sugaus vieną didelę“, – kalbėjo profesorius.
