1) Kuo tiksliau reikia atlikti judesius, tuo daugiau yra aktyvuojama galvos smegenų motorinės žievės neuronų motorinės komandos sukūrimui ir realizavimui. Pvz., paimant nuo žemės labai smulkią adatą dirba daug kartų daugiau neuronų nei keliant sunkų akmenį. Kitas pavyzdys: kai yra užduotis smūgiuoti kamuolį į vartų plotą, žymiai mažiau neuronų dirbs, lyginant su užduotimi – smūgiuoti į vartų „devintukę“. Taigi galvos smegenų aktyvavimo pagrindinis veiksnys – judesio tikslumas arba judesio atlikimas, kuo mažiau nukrypstant nuo tikslo, taikinio. „Judesys be tikslo“ galvos smegenims nėra įdomus!
2) Judesio naujumas arba originalumas – tai antroji sąlyga, kada galvos smegenyse yra aktyvuojami milijardai neuronų ir neuroninių tinklų. Visi esame pastebėję, kaip pradžioje sunku atlikti bet kokį naują judesį, pvz. vairuoti mašiną. Kuo mes geriau išmokstame atlikti judesius, tuo mažiau neuronų yra aktyvuojama tam pačiam judesiui valdyti, nes tada judesys vis labiau yra valdomas „automatiškai“. Taigi, kad galvos smegenys neįjungtų „nemąstymo mechanizmo“, ty. „automatinio valdymo“, būtina mokytis naujų/originalių judesių.
3) Kai mes, pavyzdžiui, pirmą kartą su pirštu tiksliai pataikome į tam tikrą taikinį, tada dirba milijardai neuroninių tinklų. Tačiau tą patį judesį atliekant dešimtą kartą, dirbs daug kartų mažiau neuroninių tinklų. Taigi norint, kad galvos smegenys „neužsnūstų“, būtina per ilgai neužsibūti tose pačiose sąlygose. Kai netikėtai pakeitėme judesio atlikimo nors vieną parametrą, pvz., kamuolio metimo į krepšį atstumą, tada galvos smegenys „atsibunda“ ir vėl aktyvuoja labai daug neuronų judesiui valdyti. Kartoju, judesių atlikimo monotoniškumas – viena iš svarbiausių sąlygų galvos smegenų neuronams išjungti. Ir dar, netikėtas monotonijų sutrukdymas – vienas iš geriausių būdų galvos smegenų neuronams aktyvuoti ir treniruoti. Kartokim judesius „neatkartodami“!
4) Jei mes patys sprendžiame judesio atlikimo „problemą“, tai yra ieškome geriausio būdo jam atlikti, tada galvos smegenų neuronų dirbs daug daugiau, nei kai mums kas nors padės. Kuo daugiau mes gauname išorinės pagalbos judesiui atlikti (pvz., po kiekvieno bandymo yra nurodoma judesio atlikimo klaida), tuo mažiau dirba mūsų pačių galvos smegenys. Galvos smegenys yra mažiau aktyvuojamos, kai mes pamėgdžiojame kitų judesius, kai mums nereikia patiems surasti judesio atlikimo klaidos, kai mes, pvz., atliekame judesius žiūrėdami į veidrodį. Taigi, kai dirbi pats ir tik pats, tada daugiau ir treniruojamos tavo galvos smegenys. Tai milžiniškas iššūkis mokytojams ir treneriams, kaip mokyti ir treniruoti vaikus nesužlugdant jų savarankiškumo, mokant pačiam spręsti problemas.
5) Ypač daug galvos smegenų neuronų yra aktyvuojama, kai reikia atlikti nepertraukiamą judesį, pvz., vaikams tiksliai eiti per kambarį tam tikra nubrėžta vingiuota linija. Tada reikia gebėti ne tik koncentruoti dėmesį, kad tiksliai žengtumei žingsnį, bet kelias sekundes išlaikyti dėmesį, kad nepadarytumei klaidos. Sąmoningo dėmesio koncentravimo metu yra aktyvuojama labai daug naujų neuronų. Norint, kad sąmoningas dėmesio koncentravimas vis dar įjungtų naujų galvos smegenų neuronų, būtina vis sunkinti dėmesio koncentravimo sąlygas, pvz., rekomenduojama atlikti judesius, kai kas nors tam trukdo arba einant atlikti tam tikrus aritmetinius veiksmus.
6) Kai judesius atlieka rankos ir ypač rankų pirštai (tai smulkiosios motorikos judesiai), tada galvos smegenų neuronų dirbs daug kartų daugiau, nei kai judesiai bus atliekami kojomis ar liemens raumenimis. Kai yra valdomi distaliniai (tolimieji, pvz. kojų ir rankų) raumenys, tada galvos smegenys dirba daug daugiau, nei yra valdomi proksimaliniai raumenys (pvz. liemens).
7) Galvos smegenims yra milžiniškas iššūkis, kai reikia sąmoningai atlikti skirtingas užduotis abiem galvos smegenų pusrutuliais, pavyzdžiui, viena ranka rašyti, o kita ranka surinkti telefono numerį. Primenu, kad galvos smegenys bus tik tada labai daug aktyvuojamos, kai judesys bus naujas/originalus ir sąmoningas dėmesio koncentravimas. Jai užduotis bus per sunki, tada sąmoningas mechanizmas iš karto persijungs į „automatinį“ ir tada judesys bus atliekamas kaip „ne savo rankomis“.
Jei judesiai yra įdomūs ir po jų atlikimo laukia didelis atpildas, tada yra mobilizuojama daug daugiau neuronų tikslui pasiekti, nei tada, kai judesiai yra neįdomūs ir be „apdovanojimo“. Taigi, jei nebus apdovanojimo, galvos smegenys daug mažiau stengsis.
9) Stresas, didelis nuovargis labai greitai sąmoningą judesio valdymo mechanizmą perjungia į „automatinį“, o tada atsiranda „rojus kilti spontaniškoms klaidoms“. Taigi, norint aktyvuoti daug galvos smegenų neuronų judesiais, šalinkime stresą ir baimę bei labiau pasitikėkime savimi, tikėkime, kad „aš vis dar valdau situaciją“. Tada ir protas mūsų neapleis!
