Stresas prilygsta aktyviam rūkymui
Kaip Žinių radijo laidoje „Sveikatos laikas“ pasakojo prof. R. Kubilius, nors dažnai nepagalvojame, tačiau stresas yra itin svarbus širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) rizikos veiksnys. Deja, gydytojai neturi įrankių nustatyti, kiek streso žmogus patiria.
„Moksliniai tyrimai rodo, kad šeimoje ir darbe patiriamas stresas prilygsta aktyviam rūkymui. Turėtume suprasti, kad tai didžiulis rizikos veiksnys“, – sakė prof. R. Kubilius.
Kaip pastebi pašnekovas, po pandemijos atsirado nemažai naujų pacientų, kurie, persirgę COVID-19, pradėjo jausti įvairius ŠKL simptomus. Ypač dažnai po koronaviruso pasireiškė širdies permušimai, padidintas kraujospūdis.
„Dalis pacientų, kurie iki tol save laikė sveikais, neturėjo jokių nusiskundimų širdies ir kraujagyslių sistema, staiga po koronaviruso jiems pradėjo didėti arterinis kraujo spaudimas, cholesterolis, atsirado širdies permušimai. Pajutome, kad atsirado toks pacientų srautas. […] Padidėjo ir apleistų, negydytų pacientų srautas“, – kalbėjo gydytojas kardiologas.
Ir jauno žmogaus kraujagyslės gali būti kaip 60-mečio
Visiems gerai žinomas yra žmogaus biologinis amžius, tačiau dabar gydytojai kardiologai išskiria ir kraujagyslių amžių. Jei žmogus aktyviai rūko, turi padidintą kraujospūdį, per didelį cholesterolį, šie veiksniai daro žalą kraujagyslėms, ir 40-ies metų žmogaus kraujagyslių amžius gali būti kaip 50-mečio ar 60-mečio. Dėl šios priežasties širdies ir kraujagyslių ligomis, infarktu šiais laikais serga ir jauni žmonės.
Tiesa, yra galimybė išmatuoti kraujagyslių amžių. Nuėjus pas šeimos gydytoją, jis nustato pagrindinius rodiklius ir įvardija riziką susirgti ar net mirti per artimiausius 10 metų nuo ŠKL.
„Deja, kad ir kaip sveikai begyventume, savo kraujagyslių amžių galime sumažinti vos keliais metais. O jei nieko nedarytume ir nekoreguotume rizikos veiksnių, kraujagyslės reikšmingai pasentų net 20 metų“, – sakė gydytojas kardiologas.
Kaip pasakojo prof. R. Kubilius, moteris iki 60 metų nuo širdies ir kraujagyslių ligų dažnai saugo jų hormonai. Nors moterų pagrindinė mirties priežastis vis tiek yra ŠKL, tačiau jos pasireiškia bent 10 metų vėliau nei vyrams, dažniausiai – kai prasideda menopauzė. Be to, statistiškai moterys linkusios gyventi ilgiau nei vyrai.
„Tačiau paskutiniu metu matome, kad infarktas ištinka ir moteris. Mano kolegė pastebėjo, kad jei 30–35 metų moteris patyrė infarktą, dažniausiai ji rūkydavo. Vien tik rūkymas yra didelis rizikos veiksnys moterims dėl infarkto išsivystymo. Moterims gali dažniau spontaniškai plyšti aterosklerotinė plokštelė, o rūkymas prie to prisideda“, – kalbėjo pašnekovas.
Kaip prisiminė profesorius, jauniausia jo gydyta pacientė buvo 33 metų – aktyvi, neturinti antsvorio, sportuojanti. Gydytojai ieškojo, kas jai galėjo sukelti miokardo infarktą.
„Buvo padidėjęs kraujo spaudimas, ji rūkė, o tėtis irgi buvo sirgęs infarktu. Tokie nekoreguoti rizikos veiksniai vienus pažeidžia labiau, o kiti jų turi dar daugiau, bet ŠKL jiems nerandame“, – sakė gydytojas kardiologas.
Įvardijo blogojo cholesterolio rodiklius
Bendro sutarimo, pasak gydytojo kardiologo, kaip elgtis iki 40 metų, kad išvengtume miokardo infarkto, nėra, nes kiekvienos šalies patirtys ir praktikos yra skirtingos. Tačiau kiekvienas, sulaukęs 20 metų, turi žinoti savo kraujospūdį, cholesterolį.
„Kai aš pradėjau dirbti, visiems pacientams, kurie patyrė infarktą, rekomenduojamo blogojo cholesterolio vertė buvo mažiau nei 2,6 mmHg. Paskui sulaukėme rekomendacijos sumažinti iki 1,8 mmHg. Galiausiai, prieš 3 metus sulaukėme naujų rekomendacijų, kad blogojo cholesterolio turėtų būti ne daugiau nei 1,4 mmHg. Aš natūraliai buvau šokiruotas, kaip taip gali būti. Naujose rekomendacijose, rengiamose 2026 metams, ekspertai kalba, kad blogojo cholesterolio turėtų būti mažiau 1 mmHg. Kuo mažesnė cholesterolio koncentracija kraujyje, tuo paciento prognozė yra geresnė. Tai esminis ir didžiausią dėmesį turintis sulaukti rizikos veiksnys“, – sakė profesorius.
Pastaruoju metu į bendrąjį cholesterolį nebekreipiama tiek daug dėmesio, nes svarbiausias yra blogasis arba mediciniškai vadinamas mažo tankio cholesterolis.
Sveikų jaunų žmonių blogasis cholesterolis neturėtų būti didesnis nei 2,6 mmHg.
„Taip pat reikia žinoti, kad kaitinamojo tabako ir elektroninių cigarečių rūkymas yra ŠKL rizikos veiksnys“, – kalbėjo profesorius.
Pasak gydytojo kardiologo, jei žmogus širdies plote pajaučia prieš tai nejaustą maudimą, reikia ieškoti, ar nėra ŠKL. Dar rimčiau į tai pažiūrėti reikia, jei pirmos eilės giminaičiai, tai tėtis, mama, broliai ar seserys yra sirgę šiomis ligomis.
Sulaukus 40 metų, kiekvienam derėtų apsilankyti prevencinėje širdies ir kraujagyslių patikros programoje. Jei nustatyta rizika maža, tikrintis reikėtų kas 3 metus.
„Dažnai tie pacientai, kurie suserga širdies ir kraujagyslių ligomis, klausia, negi jiems iki gyvenimo pabaigos reikės vartoti 5–6 rūšių vaistus. Tačiau kai ilgai netvarkome rizikos veiksnių, kraujagyslėms žala būna didžiulė ir nepataisoma“, – kalbėjo profesorius.
Deja, tačiau miokardo infarktas kartais būna pirmasis ŠKL simptomas. Gydytojas pastebi, kad ištyrus infarktą patyrusio paciento kraujagysles jos būna itin susiaurėjusios, tačiau pacientas sako, kad jokių simptomų nejautė.
„Organizmas gali prisitaikyti, nors, kita vertus, pacientas, matydamas, kad negali tiek daug toleruoti, sumažina savo gyvenimo greitį ir adaptuojasi pagal simptomus. Bet kokiu atveju, jei atsiranda skausmas, dūrimas krūtinėje, plitimas į kaklą, kairę ranką, reikia pagalvoti, ar tai negali būti kraujagyslių susiaurėjimas ir kreiptis į gydytoją, kad tai paneigtų“, – sakė prof. R. Kubilius.
