Jau seniau nustatyta, kad, pakeitus valgymo laiką, galima pasiekti teigiamų tiek svorio, tiek medžiagų apykaitos pokyčių – bent jau kalbant apie laboratorines peles. Remiantis būtent tokiais tyrimais, peršasi išvada, kad, įminus paslaptį, kada geriausia valgyti, galima sėkmingai kontroliuoti svorį ir gerinti sveikatą.
Prieš kelerius metus visame pasaulyje žinomo Salko instituto profesorius Satchidananda Panda pristatė įdomaus tyrimo rezultatus. Paaiškėjo, kad pelės, kurios buvo maitinamos daug riebalų turinčiu maistu, tačiau joms buvo leidžiama valgyti tik po aštuonių valandų pertraukos, buvo sveikesnės ir lieknesnės nei graužikai, kurie valgė tiek pat, tačiau kada norėjo.
Neseniai atliktas dar vienas tyrimas, kurio metu tie patys mokslininkai pelėms taikė įvairios trukmės nevalgymo laikotarpius – nuo 12 iki 15 valandų. Paaiškėjo, kad po mažiausiai 12 valandų nevalgiusios pelės buvo sveikesnės ir lieknesnės nei tos, kurios suvartojo tą patį kalorijų kiekį be jokių laiko ribojimų.
Ar tokia strategija pasiteisintų žmonėms? Norėdami rasti atsakymą į šį klausimą, laidos „Trust Me I‘m Doctor“ kūrėjai surado 16 savanorių, kurie sutiko dalyvauti dešimties savaičių trukmės eksperimente, kuriam vadovavo Sario universiteto mokslininkas Jonathanas Johnstonas.
Mokslininkų komanda tyrimo pradžioje išmatavo savanorių kūno riebalų kiekį, cukraus kiekį kraujyje, trigliceridų ir cholesterolio kiekį. Vėliau jie atsitiktine tvarka savanorius padalijo į dvi grupes – mėlynuosius ir raudonuosius.
Mėlynieji, kurie tapo kontroline grupe, valgė kaip buvo pratę. Raudonųjų paprašyta valgyti įprastą maistą, tačiau pusryčiauti 90 minučių vėliau bei buvo pratę, o vakarieniauti 90 minučių anksčiau.
Tai reiškia, kad kiekvieną dieną raudonųjų grupės savanoriai be maisto išbūdavo papildomas tris valandas. Pabrėžiama, kad abi grupės valgė tokį patį kiekį to paties maisto, miegojo tiek pat valandų.
Kodėl pakeitus valgymo laiką galima sulaukti tokių pokyčių? Anot ekspertų, šiuo atveju galima kalbėti apie du galimus mechanizmus.
Pirmiausia atlikta daug tyrimų, atskleidusių, kad, nevalgant ilgesnį laiką, organizmas pajunta akivaizdžią naudą. Be to, peršasi išvada, kad žmogaus organizmas tam tikru paros metus veiksmingiau degina kalorijas. Kaip teigia J. Johnstonas, naktis – pats netinkamiausias metas valgyti saldų ir riebų maistą. Juk būtent tokiu paros metu šių medžiagų kiekis kraujyje ir taip didelis. Norėdamas savo kailiu patikrinti, ar viskas tikrai taip ir yra, straipsnio autorius ryžosi gana nemaloniam eksperimentui. Štai ką jis papasakojo:
„Ryte buvo paimtas mano kraujo mėginys – buvau nevalgęs visą naktį. Maždaug 10 valandą sudorojau riebius ir sočius angliškus pusryčius – daug šoninės, kiaušinių ir kelias dešreles. Iš karto po pusryčių vėl patikrino kraują – ir taip dar kas pusvalandį ateinančias kelias valandas. Taip, buvo labai nemalonu.
Po 12 valandų, 22 valandą vakaro, valgiau antrą kartą. Lygiai tą patį, ką valgiau ir pusryčiams. Vėl ateinančias kelias valandas reguliariai tikrintas kraujas. Galiausiai leido eiti miegoti.
Kraujo tyrimai atskleidė, kad po pusryčių cukraus kiekis kraujyje gana greitai grįžo į normalias vėžes, o riebalų kiekis kraujyje pradėjo mažėti tik po maždaug trijų valandų. Vakare, suvalgius tiek pat to paties maisto kaip ir pusryčiams, cukraus kiekis kraujyje išliko nepakitęs žymiai ilgiau.
Kalbant apie riebalų kiekį, net ir baigus valgyti, jis stabiliai augo dar keturias valandas“.
Taigi mokslininkai teisūs – mūsų organizmui sunkus maistas vėlų vakarą yra tikras išbandymas. Užkandžiavimas vidury nakties padarys žymiai daugiau žalos nei toks pat kiekis to paties maisto dieną.
Yra toks senas britų posakis: pusryčiauk kaip karalius, pietauk kaip princas ir vakarieniauk kaip varguolis. Panašu, kad jis tikrai teisingas. Negalite gyventi be keptų bulvyčių? Rinkitės jas pusryčiams.
O kaip dėl pagrindinio eksperimento, kai mokslininkai tiesiog sumažino laiko tarpą, kurio metu savanoriams leista valgyti? Pasibaigus 10 savaičių eksperimentui, buvo atlikti visų savanorių tyrimai – kaip ir prieš jam prasidedant. Nustatyta, kad tie, kurie pusryčiavo vėliau ir vakarieniavo anksčiau, vidutiniškai neteko daugiau riebalų masės (ir cukraus bei cholesterolio kraujyje) nei kontrolinė grupė. Kitaip tariant, mokslininkai džiaugiasi, kad rezultatai labai teigiami. Be to, tai buvo pirmasis toks tyrimas, atliktas su žmonėmis.
Kaip ten bebūtų, kai kuriems žmonėms gana ilgas nevalgymo periodas gali ir nebūti praktiškas mitybos mechanizmas. Bet kokiu atveju, išvada paprasta ir aiški – sūrainis naktipiečiams tikrai ne pats geriausias pasirinkimas.
