Senėjimas gali būti kelių rūšių
V. Danielė teigia, kad mums geriausiai visiems suprantamas biologinis senėjimas. Tai organizmo pokyčiai atsirandantys žmogui senstant.
Visgi retai kalbama apie psichologinį senėjimą. „Psichologinis senėjimas apima pažinimo, sugebėjimų, mąstymo, suvokimo, dėmesio, komunikacijos ypatumus. Sparčiai vyksta adaptacija prie senėjimo procesų, vystosi nauji organizmo prisitaikymo mechanizmai, keičiasi sprendimų priėmimo ir sunkumų įveikimo strategija“, – apie patiriamus pokyčius pasakoja vyresnioji slaugytoja.
Fizinė veikla padeda pristabdyti senėjimo procesus
Daugumai pagyvenusių žmonių ateina laikas, kai jie praranda kūno svorį arba atvirkščiai, jis padidėja, turi mažiau energijos, sumažėja jų ūgis. Tai daro įtaką ne tik pačiai gyvybinei veiklai, bet ir su ja susijusioms, pvz.: asmeninio švarinimosi ir rengimosi, tuštinimosi ir šlapinimosi, taip pat valgymo ir gėrimo veikloms.
„Senėjimo ypatybės, darbingumas, sveikata daugiausia priklauso nuo žmogaus fizinio ir protinio aktyvumo. Kadangi šiuolaikinis gyvenimo būdas, darbas ir net poilsis jau nuo pat vaikystės yra šiek tiek hipodinamiškas, tai vis daugiau dėmesio reikia skirti reguliariai raumenų veiklai, fiziniam aktyvumui“, – teigia specialistė.
Pasak V. Danielės turime siekti, kad vyresnio amžiaus asmuo kuo ilgiau išliktų fiziškai pajėgus ir nepriklausomas, sugebantis ne tik apsitarnauti, bet ir būti naudingas visuomenei. Pakankamas pagyvenusio, ypač senyvo, amžiaus žmonių fizinis pajėgumas padeda jiems ne tik išlaikyti savarankiškumą, bei socialinį integralumą, bet leidžia visokeriopai ir nuotaikingai dalyvauti įvairiose programose bei renginiuose.
„Pavyzdžiui mūsų poliklinikoje vyresnio amžiaus žmonės dalyvauja Senjorų klubo veikloje, jame du kartu per savaitę sportuoja ir vieną kartą lavina protą – dalyvauja gydytojų ir slaugytojų paskaitose. Pažįstame senjorų, kuriems šios veiklos neužtenka – jie taip pat dalyvauja universitetų veiklose ir panašiai, – apie fizinio aktyvumo ir protinio lavinimo svarbą kalbėjo vyresnioji slaugytoja.
Senjorai mitybą turi pritaikyti prie organizmo pokyčių
Valgymas ir gėrimas yra viena iš svarbiausių gyvybinių veiklų. Nevalgęs ir negėręs žmogus negali egzistuoti.
Vyresnių žmonių mitybos būklei turi reikšmės tai, kad keičiasi jų metaboliniai, fiziologiniai ir biocheminiai procesai bei susilpnėja skonio pojūtis, uoslė, regėjimas ir apskritai pasitenkinimas maistu.
„Dantų iškritimas ir bloga dantenų būklė trikdo kramtymą. Sumažėjus skrandžio sekrecijai kinta virškinimas, lėtėja maisto pasišalinimo iš skrandžio greitis, sumažėja fermentų sekrecija ir sulėtėja peristaltika plonosiose žarnose. Lėtėja medžiagų apykaita, pagyvenę žmonės geriau įsisavina angliavandenius, o dėl to gali nutukti ir susirgti cukriniu diabetu“, – teigia V. Danielė.
Vanduo svarbus ir vyresniame amžiuje
Vyresnioji slaugytoja rekomenduoja per dieną mažais gurkšneliais išgerti 8–10 stiklinių vandens, tačiau nurodo, kad valgant vartoti skysčius reiktų saikingai, nes „išplausite“ skrandžio sultis ir virškinti maistą gali būti sunkiau. Žmonėms, sergantiems širdies, padidėjusio kraujospūdžio ligomis, skysčių išgerti galima ne daugiau kaip 1-1,5 litro. Tokiu atveju geriausia pasitarti su gydančiu gydytoju.
Angliavandenių reiktų vengti
Greitai pasisavinamas cukrus padidina insulino kiekį, kuris savo ruožtu sumažina cukraus kiekį kraujyje, todėl padidėja apetitas, atsiranda energijos stoka. „Greitai pasisavinamus angliavandenius keiskite kuo lėčiau pasisavinamais – rupia sveika juoda duona, grikių ir kitomis košėmis, natūraliais dribsniais, obuoliais, citrusiniais vaisiais, abrikosais, slyvomis (taip pat ir džiovintomis)“, – apie mitybos svarbą kalba slaugytoja.
Baltymai – ypatingai svarbu senjorams
Anot specialistės mityboje turėtų atsirasti liesa varškė, raugintos pasukos. Šie produktai savo sudėtyje neturi nereikalingų riebalų ir angliavandenių, o tai pat suteiks organizmui baltymų ir mineralų.
„Neraugintas pienas daugeliui žmonių sukelia alergiją, tad jo reikėtų vengti. Taip pat pienas turi palyginti daug riebalų, kurių mes paprastai valgydami neįvertiname. Venkite riebių fermentuotų sūrių. Nenaudokite grietinės, keiskite ją liesu jogurtu“, – apie baltymų poreikį pasakoja V. Danielė.
Pieno (ir mėsos) produktus galite keisti sojos produktais (jogurtu, tofu, mėsos pakaitalais). Soja dėl joje esančių naudingų medžiagų didina gerojo cholesterolio kiekį ir saugo nuo estrogenų nulemto vėžio vystymosi.
Naudokite omega-3 riebalų rūgštis
Omega – 3 ribealų rugščių galite rasti riebioje žuvyje (iš jūrinių žuvų rinkitės mažesnes, nes jos mažiau užterštos sunkiaisiais metalais, pvz.: sardines), alyvuogių aliejuje, žuvų taukuose, sėmenų aliejuje. Omega-3 svarbios širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai, taip pat gerina smegenų funkcijas. Nenaudokite transriebiųjų rūgčių esančių pusfabrikačiuose, kepiniuose (taip pat sausainiuose ir pyraguose), margarine, riebalų mišiniuose.
