Padeda nuo kūno drebėjimo ir sustingimo
VUL Santaros klinikų gydytojas neurochirurgas dr. Žilvinas Chomanskis sako, kad šios operacijos bijoti nereikėtų. Tokia procedūra, pasak gydytojo, yra gana nesunki, jos metu į giliąsias smegenų vietas įstatomi elektrodai, kurie smegenis stimuliuoja arba slopina ir taip gydo.
Tokios operacijos gali būti atliktos 2 būdais – su vietine nejautra arba su bendrąja nejautra. Visgi dabar pereita prie bendrosios nejautros, kai pacientas miega ir nieko nejaučia. Operacijos metu galvoje išgręžiamos maždaug 1 cm dydžio 2 skylutės, o pro jas įvedami elektrodai. Prieš juos įvedant, visada išnagrinėjama, ar nebus pažeisti šalia esantys audiniai, kad vėliau nekiltų komplikacijų.
„Elektrodus pastatome milimetrų tikslumu. Tuomet elektrodų laideliai pravedami po oda, o stimuliatorius pastatomas kairėje arba dešinėje krūtinės ląstos pusėje. Pagrindinis stimuliatoriaus komponentas yra ilgai veikianti baterija. Procedūra užtrunka apie 4–5 val., jos metu pacientas miega ir nieko nejaučia“, – kalbėjo gydytojas neurochirurgas ir pridūrė, kad žmogui atsikėlus, operacija jau būna atlikta.
Dr. Ž. Chomanskis sako, kad net 75 proc. pacientų, kuriems atliekama tokia procedūra, serga Parkinsono liga, kiti – generalizuota distonija ir tremoru. Parkinsono liga tokiu būdu gydoma tada, jei dėl jos kilęs tremoras, tai yra drebulys, vaistais nebevaldomas, taip pat, kai kūną kamuoja sukaustymas.
Parkinsono liga, pasak gydytojo neurochirurgo, yra antra pagal dažnumą neurodegeneracinė liga, ją lenkia tik Alzheimerio liga. Kol kas nė viena iš šių ligų nėra išgydoma, tačiau gilioji smegenų stimuliacija, sergant Parkinsono liga, pagerina paciento būklę.
„Jau pirmą dieną įdėjus elektrodą ir jo net neįjungus, dažnai pasireiškia tam tikri pokyčiai, nes smegenų branduolys nebeveikia, ko mes ir siekiame. Bet, praėjus tokiam efektui, po savaitės galima pradėti galvoti apie elektrodo įjungimą. Po operacijos praėjus parai, pacientas jau stojasi vaikščioti.
Praėjus 4–5 paroms, mūsų pacientai važiuoja į reabilitaciją. Po poros savaičių reabilitacijos pacientas grįžta pas mus ir pradedame jungti stimuliatorių, žiūrime, kuris kontaktas veikia geriausiai. Tada pacientui prasideda naujas gyvenimo etapas“, – pasakojo dr. Ž. Chomanskis.
Nuo operacijos iki galutinio efekto prireikia 3–6 mėnesių laiko.
Prireikus, smegenų branduolį galima įjungti atgal
Kaip pasakoja gydytojas, chirurginės šios operacijos rizikos yra standartinės, pavyzdžiui, infekcija pjūvio vietoje, kuri pasitaiko vos keliems procentams žmonių ir nesunkiai išgydoma. Kita, sunkesnė komplikacija, tai nedidelis kraujavimas smegenys. Visgi, kaip rašoma neseniai atliktame tyrime, taip iš 500 operacijų nutinka 2 žmonėms, bet ir tokia komplikacija nesukėlė sveikatos pablogėjimo.
„Anksčiau smegenyse tam tikroje vietoje padarydavome skylutę, branduolį tokiu būdu sunaikindavome. Bet toks procesas negrįžtamas. Gilioji smegenų stimuliacija branduolį leidžia tik išjungti, bet jei kažkas ne taip, jį galima atgal įjungti, elektrodą pakeisti“, – kalbėjo Santaros klinikų gydytojas neurochirurgas.
Specialaus pasiruošimo tokiai operacijai nėra – prieš ją su gydytoju yra konsultacija, kurios metu aptariama, kas bus daroma. O po operacijos reikia reguliariai lankytis pas gydytoją neurologą.
„Pacientai turi įvairių klausimų ir baimių, todėl viską reikia išsamiai paaiškinti. Pavyzdžiui, kad iš galvos tikrai nesimatys elektrodų ir kažkokių laidelių, kad su lėktuvu bus galima skirti be problemų“, – ramino gydytojas.
Kai pacientas pats sugeba pasireguliuoti stimuliatoriaus parametrus, gydytojai suteikia tokią galimybę – tokiu atveju pats žmogus tam tikrose ribose gali elektrodų veikimą padidinti arba sumažinti.
„Blogai būna tada, kai pacientai stimuliaciją pradeda reguliuoti per dažnai – šitas režimas valgymui, šitas važiavimui mašina, miegojimui ir pan. Miegui aktyvumą tikrai galima pakeisti, bet kai tai daroma 12 kartų per dieną, smegenims nėra gerai, tokių dalykų reikėtų vengti“, – sakė dr. Ž. Chomanskis.
Elektrodai tarnauja visą gyvenimą, tačiau, jei baterija nekraunama, po kurio laiko reikia pakeisti stimuliatorių.
„Kai kurie centrai turi amžiaus apribojimą giliajai smegenų stimuliacijai, bet mes žiūrime labai individualiai. Jei paciento funkcinė būklė yra gera, jei psichologas pasako, kad viskas gerai, nėra ryškios smegenų atrofijos, žmogus yra kandidatas tokiai operacijai, sprendžiama konsiliumo metu“, – kalbėjo gydytojas neurochirurgas.
Ateityje planuojama gydyti ir šizofreniją bei depresiją
Operacijos negalima atlikti, kai žmogus serga aktyvia psichopatologija, pavyzdžiui, šiuo metu esanti depresija, psichozė. Taip pat svarstoma, ar galima atlikti operaciją, jei pacientas turi nesuvaldytą impulsų kontrolę, pavyzdžiui, priklausomybę lošimams, nes elektrodai tai gali dar labiau stimuliuoti.
Ateityje su giliąja smegenų stimuliacija planuojama gydyti ir dar daugiau ligų, pavyzdžiui, obsesinį kompulsinį sindromą, depresiją, šizofreniją.
„Šiuo metu jau yra bandymai, klinikinės studijos, rezultatai nuteikia pozityviai. Galvojama ir apie kraujospūdžio reguliavimą – jei galime išjungti branduolį, atsileidžia kraujagyslės ir kraujospūdis tampa normalus, vaistų nebereikia“, – sakė gydytojas.
